Po šokolado dozės, pasigrožėję kaubojaus statula (Oakdale save vadina pasaulio kaubojų sostine) patraukėm link Sedona, kur laukė grynai turistiniai miestukai su daugybe parduotuvių, restoranų ir muziejų. Sedona--tai senas auksakasių miestas, kurs auksui pasibaigus verčiasi grynai turizmu.
Pirmam apsilankymui pasirinkom kelionę garvežiu Jamestauno apylinkėmis. Garvežys gamintas dar 19 amžiuj: 1897! Tiksliau ne pasirinkom patys, o tokia mama su vaikais įsiūlė. Anot jos, sūnus, kuriam jau 23 metai dar ir dabar prisimena pasivažinėjimą tuo traukiniu vaikystėje. Garvežys Nr. 28 mus pavėžino senuoju auksakasių geležinkeliu ir pasirodo, kad Jamestauno rajonas--tai vienas iš turtingiausių aukso telkinių visoje Kalifornijoje. Viskas jau seniai iš ten iškasta, bet ir šiom dienom žmonės dar vis randa grynuolių. Vos prieš porą metų bevaikščiodamas žmogelis čia rado 6 svarų aukso luitą! Gan smagu ir įdomu, bet man atrodo, kad Nagliukas šito pasivažinėjimo jau dabar nebeprisimena...Pasiklausėm vietinės istorijos ir patraukėm link Dūsaujančio urvo. Dūsaujančiu jį praminė vietiniai indėnai, nes iš to požeminio urvo dažnai buvo girdėt graudūs garsai. Urve varvančio vandens aidai per siaurus įėjimo tarpeklius išeina atodūsio garsais. Pats urvas didžiulis ir visas po žeme. Yra trys atskiros dalys ir giliausia siekia virš 400 nuo paviršiaus. Įėjimas į urvą labai siauras bet netrukus atsiveria didžiulė ertmė. Savininkai giriasi, kad į tą ertmę galima lengvai sutalpinti visą Laisvės statulą iš Naujojo Jorko. Besileidžiant statčiais laiptais tarp urvo sienų Nagliukas gerokai išsigando ir pareiškė, kad į apačią jis jokiu būdu nesileis. O nuo ertmės viršaus iki apačios apie 200 pėdų siaura metaline srtaigtine laiptine. Nagliukas pamatė kelis žmones, kurie iš urvo viršaus į apačią leidosi virvėmis ir tikriausiai pagalvojo, kad ir mes ji pririšę numesim į apačią. Teko priminti mažajam, kad jis jau didelis berniukas ir dideli berniukai vien dėl baimės nuotykių neatsisako. Suveikė! Lipo žemyn išdidžiai pakėlęs galvą, bet rankytės tvirtai laikėsi tiatį ir spaudė laiptinės rankenas. Gal jį viršuje išgąsdino žmonių bei gyvulių kaulai, kuriuos urvo savininkai surado ertmės apačioje. Atrodo, kad senais laikais buvo gan lengva per siaurąją skylę įkristi ir įkritus išgyvent vilčių buvo tikrai nedaug. Jei ir išlikai gyvas po kritimo, išlipt patamsyje nedaug vilčių. Prie įėjimo puikavosi 13 tūkstančių metų amžiaus senumo mergaitės kaukuolė... Pats urvas irgi gan įspūdingas: baltų, rudžių spalvos ir kitokių spalvu stalagtitai ir stomalgitai. Didžiuliai ir įdomūs: vienas kaip grybas, kitas kaip angelas, bet daugiausia kaip varvekliai tik kad jiems užaugt užtrunka tūkstančius metų.
Išėję atgal į paviršių pabendravom su didžiule balta papūga, kuri anot reklaminio ženklo turėjo su mumis kalbėti, bet Nagliukui atsakė tik cypavimu. Gan smagus paukštis ir tikrai su mumis bendravo, kad ir ne žodžiu. Priedo, Nagliukas dar nurovė akmenį su kristalais viduje. Parduotuvėlėje prie įėjimo jie skaldė maždaug kumščio dydžio akmenis. Nežinau, ar visi akmenys tokie, bet iš jų dėžės akmenį išėmus bei praskėlus viduje pamatydavai stebuklingą pasaulį. Mes matėm kaip vaikai praskėlė gal 5 tokius akmenukus ir vienas už kitą gražesni: tai balti, tai rausvi, tai purpuriniai. Pardavėjas vis kartojo jauniesiems pirkėjams: "Tu pirmas pamatysi, kas to akmens viduej!" Ir teisybė--juk šimtus tūkstančių metų to akmens vidaus niekas nėra matęs, o darbar jaunos rankos ir akys atveria tą vidinį grožį visiems. Kaip gi galėjom mes atsisakyti tokio žesto už penkis rublius.
Pakeliui atgal surizikavom dar kartą ir sustojom pavalgyt meksikietiškam restorane Sedonoje. Šį kartą pasisekė. Aušra teigė, kad tai buvo geriausias jos bet kada ar bet kur valgytas meksikoniškas maistas. Net Nagliukas, kuris prieš įeidamas užstatė gerą sceną, valgė fahitas net apsilaižydamas. Tereikėjo nulaižyti aštrų padažą, kuris jam buvo per daug aitrus.
Namo vėl grįžom anksčiau ir smagiai paišdykavom lauko baseinuose. Vienas šildomas ir Nagliukas tą pasivadino savo namais. Šaltas daug didesnis ir didyjį atidavė man. O svarbiausia tai juk iš vieno į kitą lakstyti be sustojimo į svečius!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą