San Francisco

Po dviejų žygių nusprendėm kiek pailsėt ir patraukėm į vakaraus link didingojo San Francisco miesto. Dieną link vandenyno važiuojant kelias atrodė visiškai kitoks negu pirmąją naktį: šalia kelio be pertraukos driekėsi kultyvuoti įvairiausių medžių bei krūmų laukai. Visiškai ne tas vaizdas, kaip keliaujant į rytus. Neveltui Kalifornija--Amerikos vaisių sostinė. Maži miestukai kol pasiekėm I-205, kur vėl pasirodė kalniukai. Kalniukų viršūnės nusėtos vėjo malūnais, kurie kaliforniečiams renka vėjo energiją ir su ją aprūpina elektra namus. Plikos kalnų viršūnės stepėje--vėl anė medelio aplink. Sąlygos lyg ir geros nes dauguma malūnų gan gyviai sukosi.
Įkvėpti gamtosauginės minties nusprendėm, kad mūsų "tankas" ryja per daug benzino ir šiaip yra gan nepatogus ir nepaslankus aparatas. Net dabar važiuojan lygiu greitkeliu išnuomotasis Ford Eksplorer suviškindavo galoną degalų kas 17 mylių. Gan liūdnas paveikslas palyginus su namuose palikta Honda, kuri su vienu galonu sukaria virš 30 mylių. Priedo siauraisiais kalnų keliukais su minkštuoju Eksploreriu važiuot ne taip jau smagu, mat jo amortizacija gan palaidai nustatyta ir būdamas sunkus bei aukštas šitas Fordas gerokai siūbuoja kiekviename posūkyje. Lyg pagėręs šiek tiek būtų. Priedo dar Aušrytė išreiškė potraukį Džipui. Paporojom paporojom ir apsisprendėm--atgal į aerouostą! Ten atsirasti užtruko šiek tiek laiko, kadangi Nagliukas pamatė namus primenančią McDonalds uždarą žaidimų aikštelę. Sustojom gerai valandai ir per tą laiką mažiukas susirado naują gerą draugą, su kuriuo iš visos širdies išsidavė plasmasiniuose aikštelės vamzdžiuose. Taigi, aerouoste atsiradom jau apie vidurdienį. Po šiek tiek užtrukusių derybų pagaliau gavom tai, ko pageidavom: baltas kaip pienas Džipas Laisvė! (Liberty). Gražus ir daug mažesnis palyginus su Fordu. Kietas it neprinokęs obuolys, nes su kiekvienu kelio gauburėliu viskas viduje skambėjo kaip kapeikos tuščioje skardinėje. Išvažiavus į greitkelį daug geriau: mašina daug lenvesnė, apsukresnė ir tikrai patogi. Vairuoti taip pat lengviau, nes šitas daug arčiau mums gerai pažįstamos mašinų kategorijos. Deja, degalus vis tiek rijo negailestingai: pasitaisėm tik iki 22 mylių už vieną galoną. Visvien sutaupom po galoną kas 5 mylias, o tai jau nemažai.

Netrukę pervažiavom I-80 tiltą iš Oakland į San Francisco ir San Francisco įlankos vakarine pakrante pasukom link Rusų kalvos. Rytinė San Francisco puse tai nesibaigiantys dokai. Kai kurie dar naudojami laivų, bet didžioji dauguma paversti sandėliais, parduotuvėmis, muziejais ir taip toliau ... kitaip sakant turistų spąstai. Žmonių kaip skurzdžių, oras puikus tik dūmų migla kiek temdė nuotaiką. Rusų kalva tai kalnuočiausias ir tikriausiai žymiausias San Francisco rajonas visai šalia kiniečių miestelio. Pirmą kartą lipant į vieną iš tų stačiųjų San Francisco kalvų Broadvėjaus gatve net nesitikėjo, kad mašina iš vis užvažiuos, ant tiek statu. Tačiau abiejose kelio pusėse pristatyta pilna mašinų, tai reiškia, kad turėtų viskas būt tvarkoj. Užvažiavus į kalną dar geriau, nes kitoje pusėje jau prasideda tikrieji Rusiški kalniukai (čia Amerikietiški kalneliai atrakcijonuose vadinasi Rusiškais kalneliais). Visai nenuostabu būtų, jei būten iš čia ir yra kilęs tas pavadinimas. Užvažiavus į višų labai rimtai pasijauti, kaip atrakcinonio keltuvo viršuje. Rankos vairą stipriai spaudžia ir koja stabdžių neapleidžia. Baugu, bet tuo pačiu ir smagu. Nagliukas jau kokį pusvalandį snaudė McDonalds prisidūkęs, tai mes pasivažinėjom amerikoniškais rusiškais kalniukais ir turistų numylėtaja Lambert gatve. Lambert blokas tikriausiai buvo per status, kadangi gatvė žemyn leidžiasi gyvatėle. Pilna turistų su mašinom ir su fotoaparatais. Pati gatvelė tikrai gražiai sutvarkyta, apželdinta ir gėlėm apsodinta. Šiaip tai ji juk paprasta gyvenamoji gatvė ir abiejose pusėse gražūs keliaaukščiai namai. Labai netgi gražūs! Lambert viršuje atsiveria nuostabi baltojo San Francisco panorama su San Francisco įlanka, Alkatraz kalėjimo sala bei kalnais kitoje įlankos pusėje. Per patį vidurį apžvalginis Coit bokštas. Baltas...

Kiek pasivažinėjus prabudo mažasis nuotykių ieškotojas ir nusprendėm pavalgyt. Laimei buvome visai šalia kinietiško rajono, tai ten ir patraukėm. Užklydom į Stockton gatvę, kurioje pasijautėm gan keistai, nes didžiulėje spūstyje buvo vieninteliai balti žmonės pačiame kinietiško turgaus viduryje. Pardavinėjo viską tiesiai ant šaligatvio ir dauguma pardavinėjamų maisto produktų buvo visiškai mums nepažįstami. Dar kiti buvo pažįstami, tik nesinorėjo jų atpažinti. Kiniečiai mat mėgsta tokius dalykus kaip vištos ir triušių pėdos, žarnos, smegenys bei skrandžiai... Taip pat ir kvapas gatvėje buvo gan slogus, nes dauguma parduodamų šviežių prekių buvo tiesiai iš vandenyno. Gerokai nešė tuo specifiniu "bloguoju" žuvies kvapu. Praėję vos kelis blokus nusprendėm iš to turgaus sukti ir laimės ieškoti kitur. Aušra netruko surasti vakarietiškai atrodantį kinietišką restoraną, kuriame skaniai pavalgėm visi trys! Tikrai ne vietinių restoranas, nes labai švarus, pustuštis pačiame dim sum laikotarpio įkarštyje ir lankomas vien baltų žmonių. Tikriausiai jau atsivalgėm "tikro" maisto Groveland pas meksikiečius.

Pavalgius nusileidom dar kartą Lombard gatve ir patraukėm link Coit bokšto pasižiūrėti miesto iš viršaus. Stačiu kalnu žemyn ir po to atgal taip pat aukštyn. Įdomu, ar žmonės, kurie tam Rusiškos kalvos rajone gyvena yra sveikesni, nes turi tiek po kalnus vaikščiot? O mes nupėdavom iki bokšto ir keltuvu užvažiavom į viršų. Deja ten langai labai jau siauri ir stiklai nešvarūs, taip kad vaizdas iš viršaus tik vidutiniškas. Dauguma namų San Francisco panašiai kaip Casa Blanca. Tik vienas naujas rajonas tradicinės plytų spalvos. Bokšto viršūnė nė vienam per didelio įspūdžio nepadarė. Smagiausia tikriausiai buvo kelionė į viršų keltuvu, kur su Nagliuku juokavo keltuvo operatorė. Ji mat žaismingai grąsino iš jo atimti saldainius, ir mažiukui tai sukėlė daug džiaugsmo.

Pasižvalgę patraukėm atgal ir nusprendėm tądieną pabaigti ankščiau. Neužsibuvę patraukėm namo. Grįžom kiek paklaidžioję Kalifornijos greitkelių labirintais, bet dar suspėjom įšokti į šalia mūsų viešbutuko lauke esantį baseiną ir smagiai atsigavom. Net Naglis, kuris šiaip vandens privengia, įlipęs iki kaklo džiaugėsi gaiva.