Šeštadienį lankėmės svečiuose pas John David jo mamos name. John gyvena maždaug 20 minučių beveik tiesiai į pietus nuo mūsų--vis dar Napreville. John tėvai išsiskyrę, bet labai draugiškai bendrauja ir net kalba, kad skyrybos galbūt buvo klaida. Vis sako, kad po poros metų gal net nebus išsiskyrę visai. Suaugusiems paruošė vaišių itališkos pastos su gyrbais ir virštuku. Aušra pagamino skanios užkandos iš traškučių, rūkytos lašišos ir krapų. Visiems labai patiko jos žuvis, nes krapų amerikonai nenaudoja ir tikriausiai net nežino, koks tas šviežio krapo skonis. Greg (John tėtis) labai ruošė pastą, bet kai atėjo laikas valgyt visi jau buvom gerokai vyno ir alaus pripumpę ir niekas net nepastebėjo, kad daug darbo buvo į tą patiekalą įdėta.
Mažieji nenuvylė. Pirma praminė kane žudiku, kadangi aš juos vis pasivaikydavau. Tada John atsinešė iš viršaus savo Spiderman rūbą ir manęs paprašė nedviprasmiškai: "Ar galėtum mane aprengti, kad galėčiau tada tave užmušti?" Suaugusiem tai sukėlė daug juoko, bet visumoje tai nelabai juokingas komentaras. Įpusėjus vakarienei, į apačią atlėkė visiškai plikas Naglis ir pagkėlęs aukštai rankas sušuko "Ta-Daa", bei parodė visą ką jam dievas ir tėvai yra davę. Čia dar ne galas: kai užlipom paskui Naglį į viršų pažiūrėt, kas ten darosi, pasirodė, kad visi trys vaikiukai buvo apsirengę tik Adomo kostiumėliais ir kaip trys beždžioniukai šokinėjo ant John mamytės lovos spiegdami tiek kiek galima.
Vakaras pasibaigė gan greitai, nes alkoholis padarė savo ir kai kuriem dalyviam nekaip pasijutus teko linksmybes nutraukti. Susitarėm sekmadienį susitikti ledo rūmuose, kur John lanko čiuožimo pamokas. Ten irgi pasirodymas nekoks: Naglis po kokių penkių minučių nuoširdžių pastangų pareiškė, kad jam čiuožimas nebeįdomus ir jis nebenori ant ledo kentėti. Vargšiukas visiškai nesusigaudė, kaip su tom pačiūžom reikia ant kojų laikytis. Bando eit, o pačiūža tik atgal slysta ir jis visiškai nesusigaudo, kaip reikia šiuo atveju laikyti lygsvarą. Ką gi, teks atidėti vėlesniam laikui, nes čiuožimas tai tikrai savotiškas judėjimo būdas. Užtai kita Nagliuko darželiokė vardu Rachel, įsitvėrus specialiai sukurtą rėmą lakstė ledu, kaip balerina. Mes jau ruošėmės pirkti bilietus į Olimpijadą už kokių 12 metų. Kai jau yra duotai, tai duota ir ta mergytė tikrai turi dovną.
Sekmadienį: pačiūžom ir užmigo pakeliui į kiną
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą