Taigi, aš Nagliukui ant popieriaus lapo parašiau jo vardą ir paprašiau, kad jis man tą vardą sudėtų iš kaladėlių. Stovėjau ir žiūrėjau, kaip jam buvo sunku: raides tai jis pažįsta, bet neikaip negalėjo sukoordinuoti, kad rašymas vyksta iš kairės į dešinę. Paėmė pirmąją raidę N ir labai greitai susirado antrąją A. Ir iš tos pusės žiūri ir iš kitos, bet vis AN, o ne NA išeina iš pirmųjų dviejų raidžių. Šiaip ne taip sudėjo NA. Susirado G ir vėl tas pats išeina GNA vietoj NAG. Parodžiau, kad reikia raides pridėti iš dešinės vos vieną kartą ir to užteko! Kaip mat surinko likusias raides ir sudėjo savo vardą. DAR! Taigi sumaišiau raides ir jis mane iš kambario išvarė norėjo - viską daryti pats vienas ir savarankiškai. Išėjau ir už poros sekundžią atvažiavo savo triračiu pranešt, kad jau padaryta. Naglėjau patikėti ir nuvariau patikrint, ar nėra klaidų. Grįžo visas švitintis: viskas tvarkoj, tiaty. Nueinu pažiūrėt ir tikrai: Naglis pats be jokios pagalbos parašė NAGLIS! Na gal nevisai, nes G raidė buvo pakrupus 90 laipsnių pagal laikrodžio rodyklę, bet kam tas gali rūpėti! Kambaryje grojo Gypsy Kings muzikai, tai mes su Nagliuku sušokom pergalės šokį. Po to dar porą kartų po to šokom, kol Nagliukas kando vis ilgesnius ir ilesnius žodžius. Vakrą vainikavo dar vienas pasiekimas: šį kartą nebe kopijavo, o parašė savo vardą iš atminties. Paslėpiau lapą, sudėjau jo vardą ir paprašiau atidžiai pasižiūrėt ir įsimint. Tada kaladėles sumaišiau ir jis vėl mane iš kambario išvarė. Ir vėl per greitai atėjo į virtuvę pranešt, kad jau baigta. Aš ir vėl labai skeptiškai į jo optimizmą ir dar kartą paprašiau patikrint. Nuvažiavo savo ištikimu triratuku, apsuko ratą tikriausiai net nesustojęs ir vėl išsišiepęs sako: Tiaty, jau padariau. Nueinu patikrint ogi šį kartą net ir G teisingu kampu padėta. Taigi, pasveikinkint visi: Nagliukas dabar jau raštingas žmogus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą