Pagyvinti Veidai

Savaitė ir vėl pralėkė lyg savaitinis greitasis traukinys. Ryte mama Nagliuką į naująjį darželį, tiaty į darbą, mama iš paskos, tiaty namo ir pas Nagliuką vos pora minučių prieš durų užsidarymą, tada vakarienė ir jau septynios, o apie aštuntą ruošiamės į lovą. Taip penkias dienas per savaitę ir praleidžiam. Belieka tik savaitgaliai gyvenimu džiaugtis...

Penktadienį grįžom namo ir Nagliukas nusprendė, kad jau laikas jam pabendrauti su savo senojo darželio draugais. Tiesiai šviesiai priėjo prie manes ir paprašė paskambint Rick. Kaip tarė, taip ir padarė: pasigriebė telefoną ir su Rick prakalbėjo gal dešimt minučių. Kalbėjosi kaip senas jūrų vilkas, o juk buvo tai jo pirmas tikras telefoninis pokalbis! Būtų dar ir ilgiau kalbėjęs, bet mūsų namuose mobilus ryšys labai prastas. Rickui vis kartojo ir kartojo "You have to speak louder!" Tikriausiai kažkur yra metaliniai balkiai, kurie antenos signalą išblaško.

Sekmadienį Nagliukui šventė - apsilankė senas geras draugas Rick ir dar vienas išdykėlis vardu John. Abu atsivedė savo tėvus, tai mes suaugę darėms savo, o mažieji šėlo po namus nuo apačios iki viršaus. Šį kartą žaislai nuo antro aukšto laiptais nelijo, bet nuotykių nestigo. Visų pirma, trys vaikai daug geriau negu du. Naglis su Rick paskunis kelis kartus susiėję jau nebe labai gražiai bendravo: visokie zyzymai, mažos peštynės dėl žaisliukų, prastos nuotaikos ir taip toliau. Kai yra trečias vaikas, tai du iš trijų visuome sutaria. Trečias gali rodyt kaprizus, bet pamatęs, kaip gražiai ir smagiai kiti du žaidžia, trečiasis kaip mat pamiršta nuoskaudas ir skuba kuo daugiau vaišių nuo linksmybių stalo prisikimšt. Jiems mažyliams taip pat juk nelengva 10 valandų per dieną darželyje be tėvų praleisti.

Mums šešiems bevalgant vakarienę (atvyko Tick su Suzan ir Greg su Laura) staiga vaikai aptilo. Tyla gera byla tik suaugusių pasaulyje ? vaikų yprastinis stovis turi būti triukšmas ir dūkimas. Bet, nebuvo ašarų - tai reiškia sveiki ir viskas tvarkoje. Tada apačioj pasirodė jauniausias namų šeimininkas: visas veidas išdažytas flomasteriais! Rick ir John į apačią ateit neišdriso, nes tikriausiai žinojo, kokia laukia reakcija. Naglis atrodė gan baisiai, bet pasirodė, kad buvo nieko palyginus su tuo, kuris fomasterius ir veido paišymo meną atrado: John. Gerai, kad tėvų vakaras iki tol buvo smagus ? vaikiukai išsisuko be didesnių aukų. Pačiupau fotoaparatą ir užlėkiau laiptais į viršų pafotografuot: jie tuo tarpu ant mūsų didžiosios karališkosios lovos žaidė "Three little monkeys, Jumping on the bed, One fell off and bumped its head..." Tikraja ta žodžio prasme nėrėsi iš kailio kaip energija kuknkuliavo. Ačiū Tick ir Suzan, kad padėjo nuvalyti išdažytas sienas laiptinėj ir židinio kambary! Nuo sienų dažai nusivalė gan lengvai. Nagliuko antakiai dar juodavo iki ketvirtadienio, nors bandėm ir muilą ir spiritą ir tepalus visokiausius... Niekas nepadėjo: isigėrė į jauną odą kaip siurbėlė.