Pirmieji mokslo metai
Nuo šių metų rugsėjo pradžios - Nalgiukui lyg ir prasidėjo mokslo metai. Aišku, jam dar tik 4 metukai ir į tikrą mokyklą pradės eiti tik nuo 5-ių, bet pagal savaitės programą jaučiasi lyg tikras pirmokas.Pirmiausia pradėjo lankyti šeštadieninę lituanistinę mokyklą. Laimei, ji tik už poros žingsnių nuo mūsų namų. Likimas taip lėmė, kad mūsų kaimynystėje esančioj liuteronų bažnyčioj geranoriškos lietuvaitės mokytojos neseniai čia atvykusios iš Lietuvos nenori pamiršti savo profesijos ir atidarė "Rasos mokyklą." Joje klasės nuo darželio iki 8-kų lygio ir vaikų apie 50. Nagliukas mažiausių pipiriukų ratelyje ir mokosi abėcėlę, skaičius, spalvas bei šiaip visokius kitokius lietuviškus dalykėlius. Svarbiausia, kad gauna kažkiek pabūti lietuviškoj terpėj. Deja, savaitės metu mažasis praleidžia po 10 valandų amerikoniškam darželyje ir lietuviškai tegirdi pargrįžęs namo iš pavargusių tėvelių. Bet ir čia sunku, kadangi jam pačiam daug lengviau angliškai ir išsireikšt ir suprast, mes su Aušra taikomės prie jo ir daug per mažai jam lietuviškai ką nors sakom. Tai taip ir išeina, kad šiuo metu Nagliukas lietuviškai labai mažai ką bepasako, o tai ką pasako, iš jo burnytės išeina su baisiausiu anglišku akcentu! Bet ne bėdos - dar jaunas ir nuvažiavęs į Lietuvą tuoj pat pasigaus gimtosios kalbos skonio. Svarbiausia nuolatinis bendravimas lietuviškai, o tokio jis čia neturi. Visi aplinkui moka angliškai ir jis tuo naudojasi. O lituanistinė mokykla jau daro savo: parėjęs namo nei iš šio nei iš to jis karts nuo karto prabyla lietuviškai! Anksčiau tai tik vieną kitą žodį į sakinius įterpdavo, o dabar jau ištisus sakinius ir išsireiškimus naudoja. Mėgstamiausias: "Aš nežinau!"
Vien darželio, kur Nagliukas praleidžia 4 valanas, lyg jau užtektų, bet tai tik pradžia!
Nuo rugsėjo pradžios pradėjo lankyti gimnastikos pamokas. Du kartus per savaitę po valandą rieda šokinėja sukasi ir bėginėja su Sokol gimnastikos mokyla. Sokol kilmė nelabai aiški, bet tai labai sena (virš 140 metų) organizacija primenanti skautus ir pionierius. Jų pagrindinis veiklos tikslas tai sveikatingumo puoselėjimas visose amžiaus grupėse. Šioje organizacijoje įvairūs sporto klubai ir amžiaus grupės nuo pyplių, kaip Nagliukas, iki gerokai pražilusių žemiečių.Pamokėlės vyksta du kartus per savaitę: antradieniais ir ketvirtadieniais. Vos spėjam po darželio paėmę, nes reikia per 15 minučių pervažiuot per visą Naperville link Naperville Central gimnazijos, kurios gimnastikos salėje ir vyksta užsiėmimai. Kolkas dar viskas labai paprasta: daro kūlių, kabinėjasi ant turėklų, šokinėja ant ožio, bet juk jie dar tokie mažiukai, kad nei koordinacijos nei dydžio nei jėgos užtenkamai neturi.
Svarbiausia prieš naktį išsiduot kas reiškia - gerai miegos. Nagliukas po valandinės pamokos dar pasilieka kitą gerą pusvalandį ar ilgiau dūkt. Mat sunku per užsiėmimo valandą jam klausyt mokytojų ir valdytis. Kai visa klasė stovi ramiai, Nagliukas nenustinga ir šokinėja vietoje: stovėt jam dar per sunku! Užsiėmimams pasibaigus gali suktis tarp gausybės čiužinių ir lieti jaunatviška energiją per kraštus be jokių ribų. Mūsų mažasis ten jauniausias, mat į klubą priima tik nuo 5 metų, o mes jį įkišom geru pusmečiu per anksti. Bet tai nieko, kadangi jis tikrai ten dydžiu neatsilieka, o koordinacija kad ir gerokai jaunesnio tikrai ne prasčiausia. Labiausiai amžiaus skirtumas matosi jo nesugebėjime sutelkti dėmesį. Nagliukas labai dažnai varnas gaudo ir to pasekoje kartais gauna bart nuo mokytojų. Pirmąją užsiėmimų dieną jį nesėkmingai gaudė ant skersinio ir mūsų mažasis padūkėlis gan stipriai nukrito ant nugaros. Tikriausiai gavo taip, kad jam užėmė kvapą. Atsikėlęs labai didvyriškai vėl lipo ant skersinio, bet kai mokytojas paragino dar kartą verstis per galvą, mažasis tik gailiai pravirko ir nuėjo ieškoti tėtės. Gavęs daug meilės ir švelnumo nupėdojo atgal prie grupės, bet nuo to laiko pasidarė šiek tiek atsargesnis ir nebetaip pramuštgalviškai puola ant paralelių, arklio ir skersinio.
Kalbant apie atsargų elgesį, reikia paminėt ir trečią naujieną. Dabar Nagliukas pradėjo ir rimtesnes plaukimo klases. Tiesą pasakius nelabai jos rimtesnės negu lankytos YMCA prieš pusmetį, bet jis dabar jau didesnis tai kažkaip daugiau tikėjomės. O vandens tai jis rimtai prisibijo. Ypatingai nemėgsta plaukti ant nugaros. Iki šiol dar neikša veido po vandeniu ir vandenyje elgiasi labai atsargiai. Mes tai siejame su tuo nelemtu kritimu nuo liepto Wisconsin miškuose, kai jam dar tik metukai su kapeikom buvo. Atrodo, kad neprisimintų tokių dalykų, bet kažkur giliai pasąmonėje tikriausiai užsiliko tas nemalonus jausmas kai jis grimzdo po vandeniu rankytes išskėtęs ir pilvą į dangų atsukęs. 
Kaip nebūtų keista: būtent tokios pozos vandenyje jis dabar labiausiai ir vengia. Bet pamažu pamažu viskas gerėja. Jau šią vasarą prisižiūrėjęs savo draugų Rick ir John Nagliukas labai netikėtai pradėjo šokinėti į gan gilų baseiną. Išokęs, aišku, sušlapo veidą ir visas paniro po vandeniu. Aiškiai buvo matyt, kad išlindo atgal į paviršų visas išsigandęs, bet greitai susitvardė ir atlėkė pas tėvus visas spindintis pasididžiavimu, kad nuo savo draugelių neatsilieka. Taip pat ir plaukimo pamokos pamažu geryn. Tikimės, kad su laiku praeities skausmai nusiplaus.Tai va tokios paskutiniausios naujienos. Lekiam dar greičiau negu anksčiau, bet toks jau amerikoniškas gyvenimas -- nelėksi, liksi paskutinis. Sunku mums europietiškais tempais papratusiais gyvent ir kartais tikrai staugt norisi. Bet ... atskeli kitą rytą, ir toliau varai, kaip jautis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą