Šį savaitgalį pas mus svečiavosi Nagliuko

darželio augintinis banginukas Whaley. Whaley vardą jam sugalvojo Nalgis, kadangi tas žaislinis banginukas keliauja nuo vieno auklėtinio pas kitą kas savaitgalį. Kitaip sakant, jis turėtų pas Nagliuką vėl sugrįžti už maždaug 20 savaičių. Pats Whaley Nagliui per daug didelio įspūdžio nepadarė--mes jį išmaudėm skalbimo mašinoj, visur nešiojom ir tiek--tačiau nuo praeitos savaitės Nagliu kas labiausiai prisirišo prie pamestinuko šuniuko vardu Fifi. Kad tikrai jam Fifi patinka įsitikinom tada, kai užsigavęs vietoj anklodės "Blanky" šaukėsi Fifi. Mat, kai tik as negerai, mūsų šaunuolis tuoj šaukiasi savo minkštosios anklodės, kuri jam staigiai viską sustato į savo vietas. Kurią tai diena jis paslydęs nukrito ir iš burnos išsrūdo: "Fifi!" Įdomtu tai, kad mano vaikystės Pifas buvo labai jau panašus į Nagliuko Fifį. Tokio pat dydžio ir formos tik maniškis buvo juodas, o Fifi šviesiai ruda. Įdomi ir Fifi istorija--Nagliukas ją pats susirado parduotuvėje įmestą tarp gėlių. Ryškiai kažkas apsipirkinėjo ir paliko, o Nagliukui tas šuniukas patiko, tai mes jį ir prijaukinom.
Aušra važiavo pas savo draugę Ramunę, kuri savo namuose organizavo prašmatnių kepimo priemonių pristatymą ir pardavimo vajų. Nelabai daug žinau apie tai, kas ten vyko, bet sakė, kad Naglis vadovavo paradui tarp vyresnių vaikų. Ramunės ir kitų svečių vaikai jau mokyklinio amžiaus ir už Naglį bent pora metų vyresni. Jiems buvo prisakyta Nagliuko neapleist, bet Naglis vaikas neperdaug kuklus ir jis savęs pamiršt neleidžia. Pasakojo, kad dažnai girdėjosi Nagliuko komentaras: "Jūs mane ignoruojate." Kai aš matau, kad manęs kas nors nenori, aš tik pasitraukiu. Ne Nagliukas. Jis nežiūri, ko kiti nori, o pirmiausia rūpinasi savim ir tuo, ko jis nori. Mums sovietyne užaugusiems iš jo galima pasimokyt, kaip savo gyvnimus tvarkyt...
Sekmadienį važiavom į svečius pas Rick ir ten žiūrėjom Oscars bei valgėm skanią picą su Rick tėveliais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą