Štai jums puikus lietuviškas sakinys: penktadienį labai gerai investavom mūsų REI dividentą. REI tai turistinių prekių parduotuvė ir mes per juos esame išsiėmę kreditinę kortelę. Per metus gaunam visą nuošimtį išleistų pinigų kaip dividentą, kurį galime toj parduotuvėj išleist. Taigi, penktadienio vakarą po darbo visi tryse nudardėjom į tą REI parduotuvę rinkti Nagliukui dviratuko.
Tai jo pirmasis rimtas pirkinys, nes triratukas jau varžo jo saviraišką. Naglis savo mažytėm kojytėm taip greitai mina triratuko pedalus, kad daugiau laiko praleidžia kojas aukštai į orą pakėlęs negu ant pedalų. Mat jo kojos tai labai stiprios, o triratuko ratas labai mažas ir labai greitai pasiekia tokį greitį, kad Naglis nebegali jo greičiau sukti. O greitis juk jam patinka ir norisi lėkt sparnus pakėlus... Tai va ta progą ir nupirkom jam artėjančio gimtadienio proga tikrą berniukišką dviratuką. Rėmas 16 colių, kas reiškia, kad net sėdynę visai nuleidus jis dar nepasiekią žemės: dviratukas dar šiek tiek per didelis. Bet Nagliui patinka ir jis jį labai greitai iš visį galimų varijantų išsirinko, bei savo pasirinkimą gynė aršiai. Be dviratuko dar gavo pirštinaites, alkūnių ir kelių apsaugos plokštes ir gražų šalmą su ugnim. Atitinka jo būdą. Labai gaila, kad dviratis buvo dar dėžėje ir teko jį nupirkus palikti parduotuvėje, kad surinktų. Pasiimti važiavom šeštadienio popietę.
Tuo tarpu dar penktadienį šiek tiek dividento nuskilo ir Aušrytei: ji gavo prašmatniausią, lengviausią, puriausią ir šilčiausią 700 rūšies pūko miegmaišį! Jis tikrai įsūdingas: beveik nieko nesveria, o šilumą plaiko iki 15 laipsnių Fahrenhaito (netoli -10 Celcijaus). Žadėjo su mumis stovyklaut, tai dabar galėsim šantažuot sezonui atėjus. Miegmaišio tikra kaina buvo $200, o mes jį pirkom už $60!
Šeštadienio rytą pavalgę staigiai išlėkėm pasivaikšiot parke, nes oras buvo tiesiog nuostabus: skaičiausia saulytė, atšilo gerokai virš 10C laipsnių šilumos, gaivus vėjelis ... net žodžių trūksta! Gaila tik tiek, kad Aušra skubėjo pasitikrint akių ir teko pasivaikščiojimą per anksti nutraukti. Pas akių daktarą Sidrį, Aušra išsivežė ir Naglį ir dar pakeliui užgriebė Adę. Jie ten visi tryse išbuvo visą popietę ir Aušra minėjo, kad Adės savijauta matomai pablogėjus.
Vos parvažiavus namo, šokom su Nagliuku į mašiną ir išrūkom atgal į REI pasiimt dviratuko. Parvažiavom atgal į Naperville ir sustojom tuščioj stovėjimo aikštelėj išbandyt naujojo turto. O kad žiba mažutuko akys! Jis net žado netekęs ropščiasi ant to dviratuko ir mina mina pedalus. Dviratis jam dar didokas ir labai sunkus--tikriausai sveria vos ne tiek pat kiek ir pats Naglis. Bet tai juk nesvarbu: čia jo naujas sidabrinis Marin dviratis. Ir pavadinimą čia ne veltui kišu: kažkaip ir kažkodėl Nagliui tai labai svarbu, nes tik pamatęs dviratį pirmu reikalu užklausė, kas gi ten ant rėmo parašyta. Aišku, amrikoniškais standartais didesnę rėmo dalį būtent ir užima firmos pavadinimas--ne taip kaip mūsų laikais buvo Ereliukas.
Važinėjom aplink didžiulią stovėjimo aikštelę gerokai ilgiau nė valandą. Naglis net penkis kartus jau sakė, kad pavargo ir gana, bet įdėjus dviratį į bagažinę vis tekdavo traukt atgal, nes užsidegimas ir įsijautimas buvo daug stipresni už tokius menkniekius, kaip nuovargis. Užtai, kai pagaliau grįžom namo, mažutukas labai gerai pavalgė ir netrukęs krito miegot. Jis tikriausiai tame mašinų stovėjimo lauke sukorė bent kelis kilometrus. Ir išmoko važiuot tuojaus pat. Mame buvo kiti tėvai perspėję, kad kartais vaikam sunku nuo triratuko į dviratuką persivest, kadangi pedalai skirtingoje vietoje ir atbulinis greitis neveikia. Nagliui tai ne bėda: jis ir pedalus ir stabžius tuoj pat perprato.
Sekmadienį man sukako 36! Ta proga gavau įš visų pasaulio galų pasveikinimų, o vakare ėjom tryse skaniai pavalgyt Key Wester restorane. Tai gan prašmatnus restoranas su didžiuliu akvariumu, ryklių iškamšom ir bendrai padarytas Hemingvėjaus tematika, nes jis Key West saloje praleido didelę savo gyvenimo dalį. Puius maistas, gardūs desrtai, net Nagliukas rankas pasiraitojęs kirto savo porciją. O galiausiai dar net ir angliškąją Ilgiausių Metų versiją sudainavo net penkiais balsais! Puikus vakaras.
Šeštadienį ryte - didžiulis balius! Du Nagliuko geriausi draugai: Rick ir John, kartu šventė savo gimtadienius Pump It Up dūkvietėje. Pump It Up tai pripūčiama žaidimo aikštelė po stogu, kur Naglis ir dar 25 vaikia dūko iš širdies. Po pusantros valandos dūkimo - pica ir pyragas. Po baliaus dar balius: Ricko tėvai pasikvietė pas savo praleisto popietę, tai ten išbuvom vos ne iki pat vakaro. Vaikai dūko kieme, nes oras buvo atšilęs iki tokio lygio, kad galima buvo vaikščiot trumpom rankovėm. Suaugę valgė, gėrė ir žiūrėjom NCAA Amerikos universitetų krepšinio ketvirtfinalius.
