Wisconsin Dells—Vanduo ir Kalnai

Savaitgalis Wisconsin Dells prasidėjo ir baigėsi pūgom! Šeštadienio rytą išsiruošėm 3-jų valandų kelionei nuo Naperville iki Polynesian Resort. Ten turėjom susitikt to Aušros drauge Vilma ir dar dviem lietuvių šeimom. Viena iš jų žadėjo atsivežti Nagliui draugį 7-ių metų dukrytę Gretą. Išsikrapštėm iš namų apie vidurdienį, o kelionė užtruko iki 4-ių. Mat stojom ir pavalgyt ir palaikyt tradiciją—kiekvienos kelionės metu Naglis gauna suvenyrą!

Daug negaišę puolėm tiesiai į vandenis. Polynesian Resort vidaus vandens parkas ne toks didelis kaip kiti Wisconsin Dells, bet užteko. Nagliukas pradėjo mažam varlinyke, o po to plaukiojom "tingiaja upe" bei leidomės didžiuliais vamzdžiais. Aušra tuo metu mankštinosi treniruoklių salėj. Sakė, kad tik judantis takas vadinamas tredmilu ten tebuvo.

Po valandos linksmybių grįžom atgal į kambarį ir žiūrėjom Olimpijadą. Laikas bėgo, o draugų kaip nėra taip nėra. Naglis ypatingai laukė prižadėtos jam draugės. Kai tik kas praeidavo koridorium pro mūsų duris, jis tuo šokdavo patikrint ar kas nesibeldžia. Vėlai vakare pagaliau pasirodė ir draugai. Pirma sušoko visi į vandens parką. Nagliukui buvo antras kartas per dieną, bet su draugę juk daug smagiau negu su tėčiu! Po maudynių dalinomės suneštine vakariene. Pora iš Čikagos atsivežė savo pačių rūkytos mėsos. Seniai, oi jau seniai neragavom tokių lašinių! Trūko tik degtinės. Po poros valandų užkandžių ir pokalbių mes su Nagliuku patraukėm į lovą, o Aušrytė dar iki antros nakties linksminosi su draugais.

Iš ryto vėl į vandens parką: Naglis maudytis, o suaugę pusryčiaut. Ilgai netrukę patraukėm link Devils Head (Velnių galva) kalnų slidinėjimo trasos. Tai kone geriausia ir aukščiausia vieta Čikagos lygumose. Naglis pernai kartą bandė leistis nuo kalno su slidėm kaimyniniam Lisle, bet teišsilaikė vos valandą ir nežinia ar daug ką išmoko. Šiandien bus pirma diena—tikra kalnų slidinėjimo karjeros pradžia.

Susitvarkę popierius nuvilkom čirškiantį iš laimės Nagliuką link kiškių kalvos (bunny hill). Ten laukė stebuklingas skraidantis kilimas, kuris mus su visom slidėm užvilko į kalną. Naglis nieko nelaukęs apsisuko ir pasileido žemyn. Nei stabdyt, nei sukt nemokėdamas, lygsvarą vos vos išlaikydamas, bet kupinas įkvėpimo nušliuožė? Netrukus, aišku, nukrito, bet užsidegimas dar liko. Pakilom antrą kartą. Šįkart sustojom ir bandėm mokintis kaip plūgu važiuot išilgai, o ne tiesiai žemyn. Deja, bevažiuodamas mažylis įvairavo tiesiai į tiaty ir dar atsimušęs į mano batą kažkaip keistai iškreipė kelį į išorę. Pažiro mažos ašarėlės. Dar jam pasirodė, kad kiti slidinėtojai iš jo juokiasi. "Nebenoriu daugiau," sako.

Pusiau gražiai pusiai išleistų pinigų gailėdami prikalbinom dar penkis kartus nusileist. Dabar jau į patį viršų nebekilom ir važiavom pusiaukelėj nuo stebuklingojo kilimo nulipę. Nuostabu, kiek tokio amžiaus slidinėtojas gali per penkis kartus išmokt. Nuotaika atsistatė, ūpas pakilo, bet visvien jau buvo laikas pietums. Šeima nušlepsėjo link valgyklos, o aš patraukiau link didesnių kalnų. Jau tikriausia trejetas metų kaip neesu nuo kalnų švilpęs. Pasirodo buvau pamišęs, kad tikrai smagu. Kilo mintis, kad kalnų slidinėjimas panašus į baidares. Abu sukelia skrydžio jausmą. Baidarėj sėdėdamas ant vandens paviršiaus ir vos lengvai irklu pasistūmęs jautiesi lyg skrendi virš žemės paviršiaus. Ypatingai jeigu dugnas matosi pro skaidrius vandenis. Panašiai ir slidėm—judėjimas kalnu žemyn be jokių pastangų patentkiną senąją žmogaus svajonę sklandyt!

Grįžtant prie Nagliuko, man buvo neramu. Pasižiūrėjęs olimpinių slidininkų, jis juk buvo taip užsidegęs pats čiuožt. Pabandė, iš karto nepavyko ir užsidegimas gerokai atlyžo. Ar dar galima tą ugnį iš žarijų atgaivint?

Pasirodo – galima, ir dar kaip! Prikalbinėt jo po pietų vėl iš naujo mėgint nebereikėjo. Atrodo, kad paskutiniai priešpietiniai nusileidimai jam ištrynė nesėkmių ir nuoskaudų skonį. Kaip mat puolė ant kilimo, užskrido į patį viršų ir nusileido nuo viso kalno be stabdžių. Tai sukėlė jam daug džiaugsmo ir pasitikėjimo! Po to dar kartą sėkmė ir tada jau tuojaus pat nustrikseno link ilgesnio kilimo, kuris užkelia į patį kiškiukų kalvelės viršų. Ir ten vėl sėkmė! Viduryje ilgesnio nusileidimo yra mažas gauburėlis ir po jo nusileidimas staiga pastatėja. Naglis pataikė tiesiai per patį to gauburėlio vidurį ir net cyptelėjo iš laimės įsijautęs, kai pajautė staigų greičio pulsą.

Naujas tikslas: Naglis pasijautė visagalis ir dabar jau išreiškė norą keltis gondola į patį kalno viršų! Sudarėm sąlygas—jeigu išmoks sukt ir stabdyt, važiuosim į viršų. Aš savo akim netikėjau, kaip su kiekvienu nusileidimu jis darė didžiausius žingsnius meistriškumo link. Kas nepavyko praeitą kartą, staiga tapdavo paprasta kitam nusileidime. Nereikėjo net 10 kartų nuvažiuot nuo kalno ir jis buvo tikrai pasiruošęs!

Šokom ant keltuvo ir nutempė mudu ant viršaus. Nagliui buvo baugu. Jis nedrąsiai pasidalino, kad jį užpludo mintys apie tai, kas atsitiktų jeigu plieninis lynas nutruktų ... bet tik pirmą kartą. Užvažiavus į viršų tas pirmas kartas greitai nugrimzdo į nebūtį. Prieš akis atsivėrė baltas sniego kilimas vedantis žemyn. Aiškiai buvo matyt kaip žibėjo mažos akytės.

Pirmą kartą susitarėm leistis atsargiai ir dalimis: nuo šito taško iki ano krūmo, to stulpo ir t.t. Nusileidom iki pirmo pasitikrinimo punkto ir buvo aišku, kad Naglis puikiausiai važiuoja. Daugiau nebestojom—tiesiai žemyyyyyyyyyyyyyn!

"Dar, dar, dar!" kartojo naujasis čempionas vos spėjęs nusileist. Pekeliui besileisdamas vieną kartą apsivertė, bet tai jo visiškai nebaugino. Antrą kartą važiavo ir į viršų ir apačion daug drąsiau. Tiek įsidrąsino, kad ir greitį žemyn besileisdamas padidino gerokai. Tik nelemtas tėtis vis rėkė iš paskos sekdamas: "Suk, suk ... daryk plūgą ... suk, suk, stabdyk!" Nagliukui mažai rūpėjo. Jis išsišiepęs išsiskėtęs ir rankas prieš save ištiesęs tikraja ta žodžio prasme skrido! Vėl nukrito vieną kartą per greit įsibėgėjęs, ir vėl tai jo nė kiek nestabdė. Trečias kartas nemelavo—nusileido nuo pat viršaus iki apčios be sustojimo ir be parkritimo! Deja, atėjo penkta valanda ir mūsų keltuvo bilietai pasibaigė. Teko palikti pramogas pačiame gerume. Slįsdamas link mašinos Naglis dar vos į didžiausią stulpą neįvažiavo nes akyse bėgo filmukas apie ką tik atliktus slidinėjimo judesius. Tikrovė tik maišė iš tikro gyvent... Nieko tokio: užpakalis labai gerai stabdo.