
Viską suruošė Rick mamytė Susan. Ji taip pat surado ir sponsorių. Mes atstovavom United Airlines avia kompanijai, kur Suzan dirba. United - tai milžiniška kompanija ir jie buvo Y-Me oficiali avialinija.
Išskyrus patį kėlimasi ryte, diena praėjo puikiai. Atsibudinę išlėkėm tiesiai pas Rick šeimą, kur visi ir susirinkom. Mes atvežėm saldžių barankų, o Rickai jau buvo paruošę skanius pusryčius. Vaikai palesė, bet daugumai suaugusiųjų buvo dar per anksti valgyt.
Iš Rickų namo išvažiavom vos po 7:30 ir miesto centre atsiradom vos po aštuntos. Ten viskas vyko labai greitai, kadangi minios buvo didelės ir vien surasti viską ką reikią užtruko gan ilgai. Devintą valandą startas ir John mamytė vienintelė iš mūsų visų bėgo 5 km. Likusieji ėjom pėsčia vieną mylią: kas tingėjo, kas susužeidęs, o kas ir visai netiki į bėgiojimus!
Prasivakščiojomo, prasibėgiojom ir tada ėjom rinktis gėrybių. Amerikoj viskas pasibaigia komercija: taip ir čia. Kaip mat prisistatė gausybė pardavėjų, kurie dalino už dyką reklamines medžiagas ir skanėstus. Tai gavom ir ledų ir bananų ir dar daugiau barankų, vaikiukam nuskilo žaisliukų, suaugusiem nuo rūkymo gumos ir t.t. Tik kefyrą per greitai visi išgraibstė ir mums nebeliko.
Po visų šitų smagumynų pasijautėm pavargę ir vos pargrįžę namo sukritom visi pogūlio. Nagliukas pirmą kartą nuo savo 4-tojo gimtadienio gavo pasnausti su tėveliais didelėje lovoje. Kaip mat atsiliepė, nes jau kitą naktį prašėsi pas mus nakčiai...
Pailsėję toliau bendraut! Važiavom pas Rickus valgyti vakarienės. Jie, mat pasirūpino visos dienos programa ir Tick, Ricko tėtis, vėl skaniai iškepė šonkauliukus. Neužilgo bandysim ir patys, nes skonis tikrai labai labai geras! Mes pavalgėm, pabendravom, alaus vyno ir šampano pasiurbčiojom, o vaikigaliai vėl kaip reikiant pridūko. Pasirodo visos trys šeimos sukrito po tokio ankstyvo ryto ir visi porą posmų pogūlio atliko.
Taip ir pasibaigė mūsų diena. Pavargę vakare, bet gerąja to žodžio prasme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą