Y-Me bėgimas ir ėjimas paremti krūties vėžio tyrimus

(paspaudus šito blogo pavadinimą, atsivers tinklapis su nuotraukomis iš sekamdieninio pasivaikščiojimo)

Sekmadienio ankstų rytą važiavom į Čikagos centrą paremti krūties vėžio tyrimus. Dalyvavo apie 200,000 žmonių ir vien mūsų buvo 9: mes tryse ir taip pat Rick ir John šeimos. Y-Me tai renginys pradėtas jau prieš 15 metų. Šiemet jis vyko 9-iuose Amerikos didmiesčiuose ir ruošėjai tikisi, kad jis toliau plis, nes krūties vėžys yra rimta visuotinės sveikatos problema.

Viską suruošė Rick mamytė Susan. Ji taip pat surado ir sponsorių. Mes atstovavom United Airlines avia kompanijai, kur Suzan dirba. United - tai milžiniška kompanija ir jie buvo Y-Me oficiali avialinija.

Išskyrus patį kėlimasi ryte, diena praėjo puikiai. Atsibudinę išlėkėm tiesiai pas Rick šeimą, kur visi ir susirinkom. Mes atvežėm saldžių barankų, o Rickai jau buvo paruošę skanius pusryčius. Vaikai palesė, bet daugumai suaugusiųjų buvo dar per anksti valgyt.

Iš Rickų namo išvažiavom vos po 7:30 ir miesto centre atsiradom vos po aštuntos. Ten viskas vyko labai greitai, kadangi minios buvo didelės ir vien surasti viską ką reikią užtruko gan ilgai. Devintą valandą startas ir John mamytė vienintelė iš mūsų visų bėgo 5 km. Likusieji ėjom pėsčia vieną mylią: kas tingėjo, kas susužeidęs, o kas ir visai netiki į bėgiojimus!

Prasivakščiojomo, prasibėgiojom ir tada ėjom rinktis gėrybių. Amerikoj viskas pasibaigia komercija: taip ir čia. Kaip mat prisistatė gausybė pardavėjų, kurie dalino už dyką reklamines medžiagas ir skanėstus. Tai gavom ir ledų ir bananų ir dar daugiau barankų, vaikiukam nuskilo žaisliukų, suaugusiem nuo rūkymo gumos ir t.t. Tik kefyrą per greitai visi išgraibstė ir mums nebeliko.

Po visų šitų smagumynų pasijautėm pavargę ir vos pargrįžę namo sukritom visi pogūlio. Nagliukas pirmą kartą nuo savo 4-tojo gimtadienio gavo pasnausti su tėveliais didelėje lovoje. Kaip mat atsiliepė, nes jau kitą naktį prašėsi pas mus nakčiai...

Pailsėję toliau bendraut! Važiavom pas Rickus valgyti vakarienės. Jie, mat pasirūpino visos dienos programa ir Tick, Ricko tėtis, vėl skaniai iškepė šonkauliukus. Neužilgo bandysim ir patys, nes skonis tikrai labai labai geras! Mes pavalgėm, pabendravom, alaus vyno ir šampano pasiurbčiojom, o vaikigaliai vėl kaip reikiant pridūko. Pasirodo visos trys šeimos sukrito po tokio ankstyvo ryto ir visi porą posmų pogūlio atliko.

Taip ir pasibaigė mūsų diena. Pavargę vakare, bet gerąja to žodžio prasme.

Draugai ir Drakonai

Praėjęs savaitgalis, kaip visuomet, buvo turiningas. Atrodytų, kad mūsų kasdienybė labai tutinga, bet tikrovėje darbas ant tiek perima visą gyvenmą, kad savaitės metu pratiškai niekas nevyksta išskyrus važinėjimą į darbą ir vakarienę. Po ilgos darbo dienos ir nuolatinio lėkimo nuovargis toks, kad daugiau nieko daryti nesinori. Bandom dar karts nuo karto su Nagliuku kurnors nulėkt. Kartais biblioteka, kartais muziejus, kartais pas draugus arba į žaidimo aikštelę, bet tikras gyvenimas grįžta tik savaitgaliais. Savaitės metu vien darbai ir rūpesčiai "kaip čia viską suspėt ir nepavėluot".

Taigi šeštadienį iš pat ryto Naglis su mamyte išlėkė į savo senų draugų Rick and John naujo darželio baliuką. Taip, ir jie paliko "All About Children", nes ten sąlygos nebetiko jau niekam. Jau seniau iš "All About Children" išėjo ir Naglio draugė Rachel. Šį rytą Naglis neapsikentė kuo greičiau savo draugam parodyt savo naują raudoną Power Rangers apdarą. O raudona juk jų viršaičio spalva -- kaip ir pridera tikriem komunistam!

Kiek Aušrytė pasakojo, ten buvo susirinkę gausybė įvairiai išsidabinusių vaikų ir vyko savotiškas kaukių balius. Buvo prigalvota įvairiausių žaidimų ir užsiėmimų, vėl kaip ir "Pump It Up" aikštelėje buvo pripučiamų dūkviečių. Geri draugai ir gausybė būdų kaip išsilieti tai begalinei energijai: ko gali daugiau jaunai širdžiai reikėt.

Po pietų, nemiegojęs, Nagliukas vėl buvo pakviestas į svečius pas Rick tėvelius. Ten buvo dar keli vaikai, bet, deja, napasirodė John. Naglis su Rick labai dažnai nesutaria ir, atrodo, kad tai yra daugiau Rick negu Nagliuko kaltė. John tėvai taip pat minėjo, kad Johnui su Rick sunku. Taip pat ir Naglis: jis tikrai yra labai visuomeniškas berniukas ir su visais kitais vaikais žaidžia labai gražiai. Tiek John, tiek naujausias Nagliuko draugas Daniel jam suteikia daug džiaugsmo. Atrodo, kad Rick mėgsta erzinti ir nuolat kišti kitiem į akis tai, kuo jis geresnis arba ką jis turi, o kitas nori. Šį kartą tai buvo kvailiausias iš McDonalds atsineštas mėlynas Power Ranger žaisliukas, kuriuo Rick nenorėjo dalintis. Ir ne tik kad nenorėjo dalintis, bet piktybiškai kišo Nagliukiu į akis rodydamas, kad jis turi, o Naglis ne. O pastarajam tai juk seilė iki kelių nutysus ir mažytės ašarytės bėga žandukais: kapt kapt...

Pagalvojus, Naglis su Rick jau seniai nesutaria. Rick -- tai juk Nagliuko pirmas draugas ir jie labai artimai bendravo pirmaisiais Nagliuko metais "All About Children". Aukėtojos sakydavo, kad tiedu būdavo neišskiriami visą dieną nesvarbu ką darželis veikdavo. Bet tas truko neilgai. Jau net prieš praėjusių metų vasarą, kurią Naglis praleido namuose su močiute Regina, atsirado naujų draugų ir Rick labai greitai nublėso į bendrą foną ir tapo tik vienu iš grupiokų. Kai Naglis grįžo močiutei išvažiavus, apie Rick daugiau nebesigirdėjo: atsirado nauji "geriausi draugai". Keista, nes mes kaip tik Naglikui į darželį sugrįžus pradėjom bendrauti šeimom ir Naglis su Rick vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavo kartu...

Kaip ten bebūtų, musm pusdienis pas Rickus praėjo visai šauniai. Rick tėtis, Tick, iškepė nuostabius šonkauliukus! Tiesiog burnoj tirpo, o paslaptis: suvynioti į folgą su pusbonkiu alaus. Tokie rupūs, tokie sultingi, ai ai ai... Aušra bendravo su moteriškėm, Naglis pešėsi su Rick, o aš kalbėjausi su Rachel tėvu Greg. Ištempėm iki pat vakaro ir pargįžęs Nagliukas krito į lovą kaip kirvis į upelį.

O SEKMADIENĮ dar geriau! Aušra su merginom veizėjo modernaus šokio Jeffrey baletą, o mes su Nagliuku ją nuvežėm į Čikagą mūsų sergančia Honda ir patys pasilikom mieste. Jau seniai ten nebuvom, tai buvo smagu grįžt pasidairyt. Pirma pabuvom Mičigano ežero pakrantėje šalia plantariumo ir prisirinkom ten gausiai paliktų nuzulinto stiklo šukių. Dabar dar ankstyvas sezonas ir daužytų alaus butelių šukės visos pernykštės ir jau gerokai vandens ir smelio aptrintos. Po to patrakėm link akvariumo, kur šiuo metu yra roplių ir driežų paroda. Akvariume taip pat jau seniai nebebuvom, nes kai iš Čikagos išsikraustėm, praradom pilietybę ir dabar ten lankytis gan brangu. Anais gerais laikais būdavo už dyką!

Taigi, akvariume driežų paroda ir didžiausias deimantukas -- tai nuodingas didžiulis Komodo drakonas. Nagliukas labai mėgsta drakonus, kadangi jam jie primena dinozaurus, o dinozaurai yra susiję su Power Rangers. Mums pasisekė, nes nusipirkę bilietus dar pamatėm, kaip naras didžiajame akvariume maitino žuvis. Nagliukui ypatingai patiko didžiulis jūrų vėžlys, rykliai ir rajos: kitaip sakant viskas, kas susiję su "Finding Nemo" filmuku! Driežų (gal tiksliau driežiukų, nes didelis ten radosi tik vienas) paroda tikrai įspūdinga! Įvairiausių spalvų, formų ir temperamentų. Net keturi skirtingi chameleonai, kurie tirkai atrodo įspūdingai! Drakonas tik miegojo tolimajam kampe, tai iš jo daug naudos nebuvo. Didelis: gal du su puse metro ilgio. Be driežiukų dar matėm delfinus, Beluga banginius, ruonius, udras, įvairiausias žuvis ir ryklius.

Po parodos keliavom porą mylių pėstute iki Downtown restorano, kur laukė mamytė su savo draugėm po spektaklio. Nagliukas per tą laiką subėgiojo gal tris kartus daugiau, nes jis tiesiai eiti nemoka ir turi patikrinti kiekvieną užkampį pakeliui. Tiesą pasakius jis ir eiti nemoka: arba bėga arba zirzia, kad ant pečių paimt. Nereikia net sakyt: nusivarė iki ribos ir parėjęs namo jau daug gyvybės neberodė. Krito tiesiai į lovą is saldžiai išmiegojo iki ryto. O ryte primadienis...