pirmadienis, sausio 16, 2006

Apsipirkt ir pasivaikščiot

Gali skambėti keistai, bet Amerikoje komercija labai greitai tampa gyvenimo būdu net ir mums prie to nepratusiems. Konkretus pavyzdys -- praėjęs savaitgalis. Šeštadienio rytą atsikėlėm ir už langų išvydom nuostabų pavasario rytą! Taip, nors kalendorius rodo patį žiemos įkarštį (na, gal tiksliau įšaltį), lauke šviečia saulutė, sniego jau porą savaičių nematyt, o temperatųra tikrai labiau pavasarį primena. Kurią dieną pakilo net virš 10 laipsnių celcijaus. Ką gi jauna energinga šeima veiksim? Ogi eime į parduotuvę!

Kaip tarėm taip ir padarėm--susipakavom Nagliką ir patraukėm į IKEA. IKEA tai švediška parduotuvė, kurioje parduoda baldus ir kitokia namų įrangą. Mus ten patraukė ne prekės, o maistas, mat jie žada pusryčius už 99 centus. Deja, į pusryčius pavėlavom, tai prisėjo valgyti pietus. Ale ot tai skirtumas nuo tikrų amerikietiškų resotranų: porcijos tikrai ne arkliam, o normaliem žmonėm. Nagliukas, tuo tarpu, smagiai šėlo paliktas vaikų priežiūros skyriuje. Ten, atvažiavus apsipirkti, galima palikti vaikiukus. Kažkas tikriausiai apskaičiavo, kad vaikai daugiau maišo pirktis negu iš tikro perka visokius niekus. Man atdoro, kad daugumoje parduotuvių yra atvirkščiai--lentynose pilna saldumynų ir kvailiausių bei pigiausių žaisliukų, kuriuos mažieji komersantai labai staigiai iš tėvų išsiprašo. Kas būta ko nebūta, o parduotuvėj praleidom apie 3 valdnas ir išleidom pakankamai pinigų... Nagliukui, kaip visada, nuskilo -- nupirkom mažą konstruktorių, kur galima sukinėti visokius varžtukus ir gaminti motociklus, lėktuviukus ir t.t.


PELKĖ


Sekmadienį tikriausiai jautėmės kalti ir išsiruošėm pasivaikščiot po McKee pelkyną. Kaip jau minėjau, Du Page county yra paskirus gan nemažai žemių parkam ir draustiniam. McKee pelkynas -- vienas iš jų. Tai tikrai nemenkas žemės plotas, kuriame aplink kelių kvadratinių kilometrų dydžio pelkę yra nutiesti keliukai pasivaikščiojimui ir dviračių kelionėms. Aplink visą pelkę apeit išeina geri 4 ar net 5 kilometrai. Kelias pasirodė daug ilgesnis negu tikėjomės. Nagliukas lakstė pirmą kelio valandą, bet ilgainiui jo jėgos arba kantrybė pasiekė ribas--kiek gi galima žole ir medžiais žavėtis 3-jeto metuku berniukui. Šį kartą apie jokius baubus pasakom nebepatikėjo ir vaikytis gryną orą ilgai neišlaikė. Bet, pabuvom lauke apie 3 valandas ir tai tikrai daug geriau negu žiūrėti filmukus namuose ir bambą vartyt!

Komentarų nėra: