Tikros Kalėdos

Su atėjusiais naujaisiais metais visus, kurie mus lankote kibernetiniam pasauly!

Na o mes pagaliau atšventėm tikras kalėdas. Viena diena viskas užtruko ilgiau dėl tos nelemtos avarijos, bet pagaliau sulaukėm svečių iš Čikagos ir iš tolimojo Rockton, IL. Pas mus apsilankė teta (ar močiutė) Adė ir Aurelija su savo nenuorama dukrele Olivija. Pergyvenę sekmadienį, pirmadieniui atėjus visi godžiai sėdom prie stalo ir skaniai pavalgėm gausiai Aušrytės pagamintų vaišių. Ant stalo puikavosi salotos, makaronai su brokoliais, didžiulis kiaulės nugarinės kepsnys, burokėlių salotos su pupom ir bulvės. Po vaišių, vėlgi pagal papročius, pyragai ir arbatėlė.

Pasėdėjom, pakalbėjom, aptarėm Lietuvą ir Ameriką bei su gyvenamaja vieta susijusių klausimų gausą. Daug, oi daug, kas susiveda gale į pinigus--sako Lietuva labai graži ir maloni, bet tėnykštė sistema dar nesuteikia galimybių ramiam ir saugiam gyvenimui. Aušrą baugina teisėsaugos stoka, o Aurelija (irgi pagal specialybę) dievagojosi, jokių būdu Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje nenorinti įsipinti. Amerikoj irgi ne rojus--baisiausi tempai ir nuolatinis spaudimas, nežmoniški nuotoliai ir daugybė laiko praleisto, kaip ir veltui, kelyje! Lyg ir norėtūsi grįžt atgal ir apsistot ten, iš kur išdygom, bet nežinia ar galima ten įsikurti taip patogiai kaip ir čia. Leonas su Regina sako, kad jiem gera, bet jų padėtis šiek tiek nuo mūsosios skiriasi--mes dar pencijos neužsidirbom... Taip ir sėdim: pusiau patenkinti pusiau nuliūdę. Gyvenam stengiamės kiek galim ir tiek!

Bet būta ir tokių, kuriems kalėdos labai labai gera šventė! Tai gi mažyliukai Nagliukas ir Olivija!!! Labai gaila, kad Aurelijos Lukas negalavo ir tėtis su juo turėjo pasilikti namuose. O Naglis šiemet labai gerai pasikalėdavo. Pirma - eglutė su liuteroniška šeštadienine mokykla. Ten gavo mažytę raudoną mašinytę. Po to koncertas darželyje -- ir ten buvo labai smagu tik dovanų nedavė. Užtai darželio auklytės Nagliukui padovanojo knygutę apie Pinokį ir lentelę ant kurios galima piešti kreidutėmis ir paskui trinti. Tokia pati juoda lenta, kaip ir mūsų tarybinėse mokyklose. Net ir girgžda kreida panašiai...

Kūčių vakarą sutikom kartu su mūsų drauge Inga, jos šeima bei kitais jos ir jos vyro, John, sukviestais svečiais. Žmonių susirinko apie tuzinas ir labai įvairių: buvo ir įdomių (viena viešnia iš Japonijos, kitas vyriškis rašo televizijos laidoms ir yra prisidėjęs prie labai žinomų programų) ir "paprastų duonos valgytojų," kaip juos vadina Aušrytė. Skaniai privalgėm Ingos paruošto maisto ir bandėm iš lietuviško restorano užpirktų vaišių, kurios, deja, buvo gerokai prastesnės. Lietuviškai riebios ir be skonio. O Inga ir kisieliaus privirė ir aguonapienio, tik tiek kad nevisai yprastinės kūčios. Mat valgėm mėsą, gėrėm vyno ir alaus, ir t.t. Grupelėje buvo žmonių, kurie kalėdų nešvenčia, o ir tie, kurie iš krikščioniško pasaulio kilę daugiau ateistai nė tikinieji. Kam Kristus, o kam ir atograža svarbiau. Inga buvo prigalvojusi žaidimų ir burtų - tai buvo tikrai įdomu. Laikas neužtruko prabėgti ir atėjo virdunaktis, kurio labai laukė Ingos sūnus Aidas. Naglis ir čia gavo dovanų: ilgų balionų iš kurių galima daryti įvairiausius dalykus, bei savo mėgstamo herojaus, Batman, sunkvežimį.

Tą patį vakarą įvyko nelemta avarija, kurią jau minėjau ankstesniame įraše. Bet sekmadienio rytą kalėdų senis vistiek mūsų nepamiršo. Naglis gavo dar vieną dovną: Buz Lightyear šviečiantį kardą. Labai nuskilo ir mamytei-Aušrytei. Ji gavo blizgantį tviskantį mažutuką skaitmeninį fotoapratuką, kuris telpa negi ir į jos patį mažiausią rankinuką. Dabar galėsim daug lengviau pasiimti elektroniką ir nereikės vilktis didžiulio fotoaparato gyvnimo įamžinimui. O nuotraukas daro labai geras. Taip pat Aušrytė gavo rožinių ramybės žvakių ir Rod Steward naują klasiškų Amerikos šliagerių rinkinį. Aurelija jai atvežė muilų ir tepalų, kurie labai skaniai kvepia. Man teko visa nauja rūbinė. Teks net pramest senus rūbus kad visas naujas kelnes, megztukus ir marškinius susikabinčiau savo kambary. Butelį gero vyno atvežė svečiai iš Rocktono. Ir dar kartą Nagliukui džiaugsmas: gavo keliautojo rinkinį su dvipusio ryšio radijom, komposu, žibintuvėliu ir didžiausiu elektroniniu rankiniu laikrodžiu bei mini fotoaparatu. Visą vakarą mūsų mažylis lakstė ir visus fotografavo reikalaudamas plačiai amerikoniškai šypsotis. AČIŪ!

Didžiulis dėkui visiems, kurie mums pasiuntėte sveikinimus paštu.

Dar kartą: visiems gerų ateinančių metų!