Paskutinis 2005-ųjų vakaras

Naujuosius sutikom su Rick'o šeima ir Aušros drauge Valdone. Sukirtom labai skanaus jautienos kepsnio po gerą šmotą (visi išskyrus Aušrytę, kuri karvių nevalgo ir kirto skanią žuvį), kol mažieji visus namus apvertė aukštyn kojom. Priėjom net iki tokio lygio, kad Naglis ir Rick nuo laiptų nuleido visus Naglio žaislus! Tikrai skambėjo kaip sniego griūtis didžiausiuose kalnuose, o Nagliukai juk žaislų tikrai nestinga!

Rick su tėveliais išėjo namo kiek anksčiau kadangi mažajam reikėjo į lovytę. Rick labai gailiai verkė ir labai nenorėjo išeit, bet tokia jau mažųjų dalia. Aš nuėjau migdyti Nagliuko ir taip ir palydėjau naujuosius sapnuose. Aušra su Valdone dar ilgai aptarinėjo savo reikalus ir manęs, atrodo, nepasigędo. Dar kartą visiems linksmų ir turiningų Naujųjų Metų!

Tikros Kalėdos

Su atėjusiais naujaisiais metais visus, kurie mus lankote kibernetiniam pasauly!

Na o mes pagaliau atšventėm tikras kalėdas. Viena diena viskas užtruko ilgiau dėl tos nelemtos avarijos, bet pagaliau sulaukėm svečių iš Čikagos ir iš tolimojo Rockton, IL. Pas mus apsilankė teta (ar močiutė) Adė ir Aurelija su savo nenuorama dukrele Olivija. Pergyvenę sekmadienį, pirmadieniui atėjus visi godžiai sėdom prie stalo ir skaniai pavalgėm gausiai Aušrytės pagamintų vaišių. Ant stalo puikavosi salotos, makaronai su brokoliais, didžiulis kiaulės nugarinės kepsnys, burokėlių salotos su pupom ir bulvės. Po vaišių, vėlgi pagal papročius, pyragai ir arbatėlė.

Pasėdėjom, pakalbėjom, aptarėm Lietuvą ir Ameriką bei su gyvenamaja vieta susijusių klausimų gausą. Daug, oi daug, kas susiveda gale į pinigus--sako Lietuva labai graži ir maloni, bet tėnykštė sistema dar nesuteikia galimybių ramiam ir saugiam gyvenimui. Aušrą baugina teisėsaugos stoka, o Aurelija (irgi pagal specialybę) dievagojosi, jokių būdu Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje nenorinti įsipinti. Amerikoj irgi ne rojus--baisiausi tempai ir nuolatinis spaudimas, nežmoniški nuotoliai ir daugybė laiko praleisto, kaip ir veltui, kelyje! Lyg ir norėtūsi grįžt atgal ir apsistot ten, iš kur išdygom, bet nežinia ar galima ten įsikurti taip patogiai kaip ir čia. Leonas su Regina sako, kad jiem gera, bet jų padėtis šiek tiek nuo mūsosios skiriasi--mes dar pencijos neužsidirbom... Taip ir sėdim: pusiau patenkinti pusiau nuliūdę. Gyvenam stengiamės kiek galim ir tiek!

Bet būta ir tokių, kuriems kalėdos labai labai gera šventė! Tai gi mažyliukai Nagliukas ir Olivija!!! Labai gaila, kad Aurelijos Lukas negalavo ir tėtis su juo turėjo pasilikti namuose. O Naglis šiemet labai gerai pasikalėdavo. Pirma - eglutė su liuteroniška šeštadienine mokykla. Ten gavo mažytę raudoną mašinytę. Po to koncertas darželyje -- ir ten buvo labai smagu tik dovanų nedavė. Užtai darželio auklytės Nagliukui padovanojo knygutę apie Pinokį ir lentelę ant kurios galima piešti kreidutėmis ir paskui trinti. Tokia pati juoda lenta, kaip ir mūsų tarybinėse mokyklose. Net ir girgžda kreida panašiai...

Kūčių vakarą sutikom kartu su mūsų drauge Inga, jos šeima bei kitais jos ir jos vyro, John, sukviestais svečiais. Žmonių susirinko apie tuzinas ir labai įvairių: buvo ir įdomių (viena viešnia iš Japonijos, kitas vyriškis rašo televizijos laidoms ir yra prisidėjęs prie labai žinomų programų) ir "paprastų duonos valgytojų," kaip juos vadina Aušrytė. Skaniai privalgėm Ingos paruošto maisto ir bandėm iš lietuviško restorano užpirktų vaišių, kurios, deja, buvo gerokai prastesnės. Lietuviškai riebios ir be skonio. O Inga ir kisieliaus privirė ir aguonapienio, tik tiek kad nevisai yprastinės kūčios. Mat valgėm mėsą, gėrėm vyno ir alaus, ir t.t. Grupelėje buvo žmonių, kurie kalėdų nešvenčia, o ir tie, kurie iš krikščioniško pasaulio kilę daugiau ateistai nė tikinieji. Kam Kristus, o kam ir atograža svarbiau. Inga buvo prigalvojusi žaidimų ir burtų - tai buvo tikrai įdomu. Laikas neužtruko prabėgti ir atėjo virdunaktis, kurio labai laukė Ingos sūnus Aidas. Naglis ir čia gavo dovanų: ilgų balionų iš kurių galima daryti įvairiausius dalykus, bei savo mėgstamo herojaus, Batman, sunkvežimį.

Tą patį vakarą įvyko nelemta avarija, kurią jau minėjau ankstesniame įraše. Bet sekmadienio rytą kalėdų senis vistiek mūsų nepamiršo. Naglis gavo dar vieną dovną: Buz Lightyear šviečiantį kardą. Labai nuskilo ir mamytei-Aušrytei. Ji gavo blizgantį tviskantį mažutuką skaitmeninį fotoapratuką, kuris telpa negi ir į jos patį mažiausią rankinuką. Dabar galėsim daug lengviau pasiimti elektroniką ir nereikės vilktis didžiulio fotoaparato gyvnimo įamžinimui. O nuotraukas daro labai geras. Taip pat Aušrytė gavo rožinių ramybės žvakių ir Rod Steward naują klasiškų Amerikos šliagerių rinkinį. Aurelija jai atvežė muilų ir tepalų, kurie labai skaniai kvepia. Man teko visa nauja rūbinė. Teks net pramest senus rūbus kad visas naujas kelnes, megztukus ir marškinius susikabinčiau savo kambary. Butelį gero vyno atvežė svečiai iš Rocktono. Ir dar kartą Nagliukui džiaugsmas: gavo keliautojo rinkinį su dvipusio ryšio radijom, komposu, žibintuvėliu ir didžiausiu elektroniniu rankiniu laikrodžiu bei mini fotoaparatu. Visą vakarą mūsų mažylis lakstė ir visus fotografavo reikalaudamas plačiai amerikoniškai šypsotis. AČIŪ!

Didžiulis dėkui visiems, kurie mums pasiuntėte sveikinimus paštu.

Dar kartą: visiems gerų ateinančių metų!

Linksmų kalėdų (ironiškai)

Štai kuo pasibaigė mūsų pasisvečiavimas pas Aušros gerą draugę Ingą. Važiuojant namo sustojom prie raudonos šviesos ir po poros sekundžių pasigirdo padangų spiegimas. Tespėjau tik atleisti stabdžius, kad bent kiek apminkštintų smūgį ir BŪM! Davė kaip reikiant... gerai kad nebuvo kitų mašinų, nes išmetė mus iki pusės snakryžos. Pavažiavom atgal ir pasitikrinom -- visi gyvi ir sveiki. Nagliukas net nesuspėjo išsigąsti. Toliau nuobodi istorija: policija, girta vairuotoja ir namo pavažiavom su taksiuku, nes mažiną nuvilko nuokelio sunkvežimis. Vilkikas prisistatė labai įdomus: jis labai stengėsi viską per teikt teigiamai. Sakė, kad mes ir tą moterį nuo dar didesnės bėdos išgelbėjom ir mums patiems pasisekė, nes niekas neužsigavom. O juk tikrai nežinia, kas mūsų laukė pakeliui namo... O dabar parvažiavom ir jau ruošiamės miegot. Dėl mažinos neramu, bet tai tik daiktiniai klausimai. Geriau rūpintis apie tai negu apie sveikatą ar dar blogiau...

Taigi, linksmų švenčių su ironija žande...

Kalėdos

Atėjo švenčių metas. Jis labiausiai patinka vaikam, taigi Nagliukui dabar prasideda geriausios dienos. Praėjusį pirmadienį jo darželis "All About Children" suruošė mažųjų koncertą. Koncertas vyko didelėj bažnyčioj, kuriai darželis ir priklauso. Net valandą visos vaikiukų grupės dainavo dūdavo ir šoko savo tėveliams. Net patys mažiausi spirgučiai, kurie dar nepaeina, auklėtojų prilaikomi bandė padainuoti kalėdinių giesmių. Žaliasis kambarys--kaip tik tokios spalvos dabar yra mūsiškis Nagliukas--dainavo dvi savo dainas ir koncertą pabaigė didele grupe sugiedodami ?Feliz Navidad? populiarią Amrikietišką-Ispanišką giesmę kuri išsiverčia ?Linksmų Kalėdų?. Prieš koncertą Nagliukas nelabai buvo nusiteikęs dainuoti, bet kai sužinojo, kad kalėdų senis stebės tą koncertą ir pagal pasirodymą nuspręs kiek atnešt dovnaų, kaip mat apsiprato ir dainavo iš visos širdies. Buvo labai juokinga, kadangi jis tik vienintlis iš visos vaikiukų grupės dainavo aidu--visi dainuoja Feliz Navidad ir po to Nagliukas atkartoja Feliz Navidad visiškai vienas ir iš visos gerklės! Tikrai taip nebuvo suredaguota, bet išėjo labai moderniškai ... juk šiais laikais labai populiaru taip sekti pagrindinius žodžius.

Po koncerto, ir tai jau tampa tradicija, Nagliukas su savo draugeliu John lakstė bažnyčios suoliukais ir išsišiepęs kiek tikgali visiem rodė koks jis laimingas berniukas. Deja, koncerto ruošėjai nepasirūpino mažyliams dovanų--o kokios gi kalėdos be dovanėliu!







Užtai šiandien Nagliukui pasisekė geriau. Pasirodo, kad visai už kampo, kitoj bažnyčioj, veikia lietuviškas darželis/šeštadieninė mokyla. Mažiau nė kilometras iki jos tik kad Nagliukas dar per jaunas ir jie tokių pypliukų dar nepriima. Bet šiandien ten vyko eglutė. Tikrų tikriausia lietuviška eglutė su seniu šalčiu vietoj kalėdų senio. Keista, kad net bažnyčioj išsilaikė sovietizuotas senis šaltis. Mažų mažiausiai provoslavinė tradicija, kadangi provoslavai juk kalėdas švenčia sausio mėnesį jau po naujųjų...

Nagliukas ten dalyvavo su savo nauju draugu Rudy. Rudy tai Aušros draugės Aidos vaikiukas kuris už Nagliuką šiek tiek jaunesnis ir dėl to jam dar neįdomus. Deja, aš negalėjau dalyvauti šventėje nes vakar stipriai apsirgau pilvu. Bet Aušrytė pasakojo, kad Nagliukas labai visur dalyvavo, drąsiai lipo seniui ant kelių fotografuotis ir labai gražiai draugavo su vyresniais vaikais. Gavo dovanų labai prašmatnią raudoną mašinytę. Visiem buvo labai smagu.














Mes turim eglutę ir namuose. Mūsų ekologiška -- plasmasinė. Taip pat ketvirtadienio vakarą važiavom į Aušros darbo balių. Tas baliu vyko brangiame Pellegrino restorane. Labai skaniai pavalgydino pakalbėjo ir pamokino šokti svingą (swing). Nagliukas tuo metu smagiai laiką leido Aurora, IL. Jis, mat, svečiavosi pas ponią Kristiną ir jos dvi dukras. Labai dėkingi esam Kristinai, kad mums sudarė progą su Aušryte pabaliavot. Gaila, tik, kad tokie nežmoniški atstumai čia Čikagoj. Mes namo Nagliuką parsivežėm jau po 11 valandos vakaro. O kitą rytą juk reikia kelt prieš 7-ias!

Taigi šventės jau čia ... tikimės dar daugiau smagenybių!

Darželio draugės gimtadienis

Šiandien Nagliukas praleido spardymo pamoką, bet vardan dar geresion užsiėmimo -- su mamyte ėjo pas savo draugę Rachel Hale, kuri šiandien šventė savo 4-tą gimtadienį. Ir ko gi žmonės neprisigalvoja: šventė vyko milžiniškų pripučiamų žaislų aikštelėj. Vaikai galėjo šokinėti ir čiuožinėti įvairiausiom pilim ir nuokalnėm. Nagliukas visas sukaitęs ir pavargęs iš širdies atidirbo visą pusdienį.

Rachel tai jo darželio draugė. Be jos buvo dar keli vaikai iš darželio ir visi vaikai smagiai padūko! Padūkė užvalgė picos ir pyrago, gavo visi dovanų nuo Rachel tėvelių ir pasuko namo.

Šiaip pas mus lyg ir nieko naujo. Jau papuošėm Kalėdų eglutę ir laukiam senelio. Gerokai atšalo, tai užkaišėm visus langus ir dabar namuose šilta ir gera. Doleris, aišku, dega pečiuke, bet mes visi laimingi. Sekam SAS bilietų Kalėdinį išpardavimą, tai gali atsitikti taip, kad neužilgo pasimatysim ir pabūsim kartu.

Aš persikrausčiau darbe į kitą gatvės pusę ir pagaliau dirbu kartu su visais kitais savo bendradarbiais. Anksčiau visi buvom išmėtyti po įvairius kabinetus ir daug laiko užimdavo vienas kitą pasiekt -- nebereikia skambinėtis ir lakstyt po ligoninės karidorius. Vis dar nelabai aišku, kas ten darosi, bet pagaliau viskas stojasi į savo vietas: jau beveik visi pasamdyti žmonės, turim nuolatines patalpas ir planai kuriami.