Paskutinis 2005-ųjų vakaras

Naujuosius sutikom su Rick'o šeima ir Aušros drauge Valdone. Sukirtom labai skanaus jautienos kepsnio po gerą šmotą (visi išskyrus Aušrytę, kuri karvių nevalgo ir kirto skanią žuvį), kol mažieji visus namus apvertė aukštyn kojom. Priėjom net iki tokio lygio, kad Naglis ir Rick nuo laiptų nuleido visus Naglio žaislus! Tikrai skambėjo kaip sniego griūtis didžiausiuose kalnuose, o Nagliukai juk žaislų tikrai nestinga!

Rick su tėveliais išėjo namo kiek anksčiau kadangi mažajam reikėjo į lovytę. Rick labai gailiai verkė ir labai nenorėjo išeit, bet tokia jau mažųjų dalia. Aš nuėjau migdyti Nagliuko ir taip ir palydėjau naujuosius sapnuose. Aušra su Valdone dar ilgai aptarinėjo savo reikalus ir manęs, atrodo, nepasigędo. Dar kartą visiems linksmų ir turiningų Naujųjų Metų!

Tikros Kalėdos

Su atėjusiais naujaisiais metais visus, kurie mus lankote kibernetiniam pasauly!

Na o mes pagaliau atšventėm tikras kalėdas. Viena diena viskas užtruko ilgiau dėl tos nelemtos avarijos, bet pagaliau sulaukėm svečių iš Čikagos ir iš tolimojo Rockton, IL. Pas mus apsilankė teta (ar močiutė) Adė ir Aurelija su savo nenuorama dukrele Olivija. Pergyvenę sekmadienį, pirmadieniui atėjus visi godžiai sėdom prie stalo ir skaniai pavalgėm gausiai Aušrytės pagamintų vaišių. Ant stalo puikavosi salotos, makaronai su brokoliais, didžiulis kiaulės nugarinės kepsnys, burokėlių salotos su pupom ir bulvės. Po vaišių, vėlgi pagal papročius, pyragai ir arbatėlė.

Pasėdėjom, pakalbėjom, aptarėm Lietuvą ir Ameriką bei su gyvenamaja vieta susijusių klausimų gausą. Daug, oi daug, kas susiveda gale į pinigus--sako Lietuva labai graži ir maloni, bet tėnykštė sistema dar nesuteikia galimybių ramiam ir saugiam gyvenimui. Aušrą baugina teisėsaugos stoka, o Aurelija (irgi pagal specialybę) dievagojosi, jokių būdu Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje nenorinti įsipinti. Amerikoj irgi ne rojus--baisiausi tempai ir nuolatinis spaudimas, nežmoniški nuotoliai ir daugybė laiko praleisto, kaip ir veltui, kelyje! Lyg ir norėtūsi grįžt atgal ir apsistot ten, iš kur išdygom, bet nežinia ar galima ten įsikurti taip patogiai kaip ir čia. Leonas su Regina sako, kad jiem gera, bet jų padėtis šiek tiek nuo mūsosios skiriasi--mes dar pencijos neužsidirbom... Taip ir sėdim: pusiau patenkinti pusiau nuliūdę. Gyvenam stengiamės kiek galim ir tiek!

Bet būta ir tokių, kuriems kalėdos labai labai gera šventė! Tai gi mažyliukai Nagliukas ir Olivija!!! Labai gaila, kad Aurelijos Lukas negalavo ir tėtis su juo turėjo pasilikti namuose. O Naglis šiemet labai gerai pasikalėdavo. Pirma - eglutė su liuteroniška šeštadienine mokykla. Ten gavo mažytę raudoną mašinytę. Po to koncertas darželyje -- ir ten buvo labai smagu tik dovanų nedavė. Užtai darželio auklytės Nagliukui padovanojo knygutę apie Pinokį ir lentelę ant kurios galima piešti kreidutėmis ir paskui trinti. Tokia pati juoda lenta, kaip ir mūsų tarybinėse mokyklose. Net ir girgžda kreida panašiai...

Kūčių vakarą sutikom kartu su mūsų drauge Inga, jos šeima bei kitais jos ir jos vyro, John, sukviestais svečiais. Žmonių susirinko apie tuzinas ir labai įvairių: buvo ir įdomių (viena viešnia iš Japonijos, kitas vyriškis rašo televizijos laidoms ir yra prisidėjęs prie labai žinomų programų) ir "paprastų duonos valgytojų," kaip juos vadina Aušrytė. Skaniai privalgėm Ingos paruošto maisto ir bandėm iš lietuviško restorano užpirktų vaišių, kurios, deja, buvo gerokai prastesnės. Lietuviškai riebios ir be skonio. O Inga ir kisieliaus privirė ir aguonapienio, tik tiek kad nevisai yprastinės kūčios. Mat valgėm mėsą, gėrėm vyno ir alaus, ir t.t. Grupelėje buvo žmonių, kurie kalėdų nešvenčia, o ir tie, kurie iš krikščioniško pasaulio kilę daugiau ateistai nė tikinieji. Kam Kristus, o kam ir atograža svarbiau. Inga buvo prigalvojusi žaidimų ir burtų - tai buvo tikrai įdomu. Laikas neužtruko prabėgti ir atėjo virdunaktis, kurio labai laukė Ingos sūnus Aidas. Naglis ir čia gavo dovanų: ilgų balionų iš kurių galima daryti įvairiausius dalykus, bei savo mėgstamo herojaus, Batman, sunkvežimį.

Tą patį vakarą įvyko nelemta avarija, kurią jau minėjau ankstesniame įraše. Bet sekmadienio rytą kalėdų senis vistiek mūsų nepamiršo. Naglis gavo dar vieną dovną: Buz Lightyear šviečiantį kardą. Labai nuskilo ir mamytei-Aušrytei. Ji gavo blizgantį tviskantį mažutuką skaitmeninį fotoapratuką, kuris telpa negi ir į jos patį mažiausią rankinuką. Dabar galėsim daug lengviau pasiimti elektroniką ir nereikės vilktis didžiulio fotoaparato gyvnimo įamžinimui. O nuotraukas daro labai geras. Taip pat Aušrytė gavo rožinių ramybės žvakių ir Rod Steward naują klasiškų Amerikos šliagerių rinkinį. Aurelija jai atvežė muilų ir tepalų, kurie labai skaniai kvepia. Man teko visa nauja rūbinė. Teks net pramest senus rūbus kad visas naujas kelnes, megztukus ir marškinius susikabinčiau savo kambary. Butelį gero vyno atvežė svečiai iš Rocktono. Ir dar kartą Nagliukui džiaugsmas: gavo keliautojo rinkinį su dvipusio ryšio radijom, komposu, žibintuvėliu ir didžiausiu elektroniniu rankiniu laikrodžiu bei mini fotoaparatu. Visą vakarą mūsų mažylis lakstė ir visus fotografavo reikalaudamas plačiai amerikoniškai šypsotis. AČIŪ!

Didžiulis dėkui visiems, kurie mums pasiuntėte sveikinimus paštu.

Dar kartą: visiems gerų ateinančių metų!

Linksmų kalėdų (ironiškai)

Štai kuo pasibaigė mūsų pasisvečiavimas pas Aušros gerą draugę Ingą. Važiuojant namo sustojom prie raudonos šviesos ir po poros sekundžių pasigirdo padangų spiegimas. Tespėjau tik atleisti stabdžius, kad bent kiek apminkštintų smūgį ir BŪM! Davė kaip reikiant... gerai kad nebuvo kitų mašinų, nes išmetė mus iki pusės snakryžos. Pavažiavom atgal ir pasitikrinom -- visi gyvi ir sveiki. Nagliukas net nesuspėjo išsigąsti. Toliau nuobodi istorija: policija, girta vairuotoja ir namo pavažiavom su taksiuku, nes mažiną nuvilko nuokelio sunkvežimis. Vilkikas prisistatė labai įdomus: jis labai stengėsi viską per teikt teigiamai. Sakė, kad mes ir tą moterį nuo dar didesnės bėdos išgelbėjom ir mums patiems pasisekė, nes niekas neužsigavom. O juk tikrai nežinia, kas mūsų laukė pakeliui namo... O dabar parvažiavom ir jau ruošiamės miegot. Dėl mažinos neramu, bet tai tik daiktiniai klausimai. Geriau rūpintis apie tai negu apie sveikatą ar dar blogiau...

Taigi, linksmų švenčių su ironija žande...

Kalėdos

Atėjo švenčių metas. Jis labiausiai patinka vaikam, taigi Nagliukui dabar prasideda geriausios dienos. Praėjusį pirmadienį jo darželis "All About Children" suruošė mažųjų koncertą. Koncertas vyko didelėj bažnyčioj, kuriai darželis ir priklauso. Net valandą visos vaikiukų grupės dainavo dūdavo ir šoko savo tėveliams. Net patys mažiausi spirgučiai, kurie dar nepaeina, auklėtojų prilaikomi bandė padainuoti kalėdinių giesmių. Žaliasis kambarys--kaip tik tokios spalvos dabar yra mūsiškis Nagliukas--dainavo dvi savo dainas ir koncertą pabaigė didele grupe sugiedodami ?Feliz Navidad? populiarią Amrikietišką-Ispanišką giesmę kuri išsiverčia ?Linksmų Kalėdų?. Prieš koncertą Nagliukas nelabai buvo nusiteikęs dainuoti, bet kai sužinojo, kad kalėdų senis stebės tą koncertą ir pagal pasirodymą nuspręs kiek atnešt dovnaų, kaip mat apsiprato ir dainavo iš visos širdies. Buvo labai juokinga, kadangi jis tik vienintlis iš visos vaikiukų grupės dainavo aidu--visi dainuoja Feliz Navidad ir po to Nagliukas atkartoja Feliz Navidad visiškai vienas ir iš visos gerklės! Tikrai taip nebuvo suredaguota, bet išėjo labai moderniškai ... juk šiais laikais labai populiaru taip sekti pagrindinius žodžius.

Po koncerto, ir tai jau tampa tradicija, Nagliukas su savo draugeliu John lakstė bažnyčios suoliukais ir išsišiepęs kiek tikgali visiem rodė koks jis laimingas berniukas. Deja, koncerto ruošėjai nepasirūpino mažyliams dovanų--o kokios gi kalėdos be dovanėliu!







Užtai šiandien Nagliukui pasisekė geriau. Pasirodo, kad visai už kampo, kitoj bažnyčioj, veikia lietuviškas darželis/šeštadieninė mokyla. Mažiau nė kilometras iki jos tik kad Nagliukas dar per jaunas ir jie tokių pypliukų dar nepriima. Bet šiandien ten vyko eglutė. Tikrų tikriausia lietuviška eglutė su seniu šalčiu vietoj kalėdų senio. Keista, kad net bažnyčioj išsilaikė sovietizuotas senis šaltis. Mažų mažiausiai provoslavinė tradicija, kadangi provoslavai juk kalėdas švenčia sausio mėnesį jau po naujųjų...

Nagliukas ten dalyvavo su savo nauju draugu Rudy. Rudy tai Aušros draugės Aidos vaikiukas kuris už Nagliuką šiek tiek jaunesnis ir dėl to jam dar neįdomus. Deja, aš negalėjau dalyvauti šventėje nes vakar stipriai apsirgau pilvu. Bet Aušrytė pasakojo, kad Nagliukas labai visur dalyvavo, drąsiai lipo seniui ant kelių fotografuotis ir labai gražiai draugavo su vyresniais vaikais. Gavo dovanų labai prašmatnią raudoną mašinytę. Visiem buvo labai smagu.














Mes turim eglutę ir namuose. Mūsų ekologiška -- plasmasinė. Taip pat ketvirtadienio vakarą važiavom į Aušros darbo balių. Tas baliu vyko brangiame Pellegrino restorane. Labai skaniai pavalgydino pakalbėjo ir pamokino šokti svingą (swing). Nagliukas tuo metu smagiai laiką leido Aurora, IL. Jis, mat, svečiavosi pas ponią Kristiną ir jos dvi dukras. Labai dėkingi esam Kristinai, kad mums sudarė progą su Aušryte pabaliavot. Gaila, tik, kad tokie nežmoniški atstumai čia Čikagoj. Mes namo Nagliuką parsivežėm jau po 11 valandos vakaro. O kitą rytą juk reikia kelt prieš 7-ias!

Taigi šventės jau čia ... tikimės dar daugiau smagenybių!

Darželio draugės gimtadienis

Šiandien Nagliukas praleido spardymo pamoką, bet vardan dar geresion užsiėmimo -- su mamyte ėjo pas savo draugę Rachel Hale, kuri šiandien šventė savo 4-tą gimtadienį. Ir ko gi žmonės neprisigalvoja: šventė vyko milžiniškų pripučiamų žaislų aikštelėj. Vaikai galėjo šokinėti ir čiuožinėti įvairiausiom pilim ir nuokalnėm. Nagliukas visas sukaitęs ir pavargęs iš širdies atidirbo visą pusdienį.

Rachel tai jo darželio draugė. Be jos buvo dar keli vaikai iš darželio ir visi vaikai smagiai padūko! Padūkė užvalgė picos ir pyrago, gavo visi dovanų nuo Rachel tėvelių ir pasuko namo.

Šiaip pas mus lyg ir nieko naujo. Jau papuošėm Kalėdų eglutę ir laukiam senelio. Gerokai atšalo, tai užkaišėm visus langus ir dabar namuose šilta ir gera. Doleris, aišku, dega pečiuke, bet mes visi laimingi. Sekam SAS bilietų Kalėdinį išpardavimą, tai gali atsitikti taip, kad neužilgo pasimatysim ir pabūsim kartu.

Aš persikrausčiau darbe į kitą gatvės pusę ir pagaliau dirbu kartu su visais kitais savo bendradarbiais. Anksčiau visi buvom išmėtyti po įvairius kabinetus ir daug laiko užimdavo vienas kitą pasiekt -- nebereikia skambinėtis ir lakstyt po ligoninės karidorius. Vis dar nelabai aišku, kas ten darosi, bet pagaliau viskas stojasi į savo vietas: jau beveik visi pasamdyti žmonės, turim nuolatines patalpas ir planai kuriami.

"The Greatest Show on Earth"

Taip vadinasi Ringling Brothers and Barnum and Bailey cirkas, kuris jau ketrias savaites vieši Čikagos apylinkėse. Vakar vakare jį aplankėme ir mes trise. Ko gero smagiausia pasirodymo dalis tai buvo prieš pagrindinį vaidinimą virš valandos vykę įvairiausi akrobtų ir klaunų pasirodymai. Šitas cirkas tikrai didelis--net tris maniežus pastato ir veiksmas vyksta tai vienam, tai kitam, kartais dviejuose iš kart, o kartais net ir visuose trijuose iš karto! Prieš pagrindinį veiksmą nemaža grupė akrobatų rodė savo sugebėjimus laisvai po maniežus vaikščiojančiai publikai. Labai smagu, kai galima tikrai iš arti matyti kaip tie nepaparsti žmonės atlieka savo darbą. Aušrytė ir Nagliukas sugebėjo nugriebti keletą kostiumų ir nusifotografavo pačiam scenos pakrašty.

Deja, prasidėjus vaidinimui reikalai pakrypo į pietus (žemyn). Pirmas veiksmas buvo ypatingai siplnas ir vienas pusvalandį užtrukęs klauno juokas buvo ant tiek nuspėjamas ir nejuokingas, kad kone verkt norėjosi. Nagliukui tuo tarpu rūpėjo tik amerikoniškas komercializmas -- jis užsimanė žaisliukų. Nenuostabu nes tuos žaisliukus ir užkandas tiesiog tiesiai į rankas kišo visur zujantys pardavėjai. Neįtikėtina: scenoje vyksta veiksmas, o žiūrovams į ausį rėkia: "PopCorn!"

Nuliūdino žvėrys. Kažkaip, kai cirkas atvykdavo į Žvėryną Vilniuje, man žvėrys buvo kone geriausia pasirodymo dalis (po klaunu, aišku). Čia juos stebėti buvo tik skausminga. Nežinau, ar aš buvau kitoks, ar pasirodymai Lietuvoj buvo aukštesnio lygio, ar jau prie dramblių tigrų ir egzotišku lamų pripratau, bet vienas paskui kitą keliaujantys galiūnai atrodė liūdni ir užautos nuspelnę.

Po pertraukos veiksmas šiek tiek pagyvėjo. Nagliukui labai patiko vienas klauno numeris, kurio metu juokdarys šokinėjo nuo tramplyno ant batuto ir atgal niekaip negalėdamas nei ant vieno nei ant kito tvirtai atsistoti. Šauniai pasirodė per lankus šokinėjantys atkrobatai iš Kinijos ir taip pat niekad nematytas kartymasis kartimis iš Mongolijos. Tikrus pakankino kažkoks Vengras ir labai trumpai paskraidė nuo supynių mėtomi rusai. Dar kažkokie du ispanų kilmės vyrukai labai įspūdingai palakstė aukštai įtempta virve.

Pamatyti buvo smagu, bet grįžt nėra jokio noro. Nagliukas klausė, kada vėl eisim į cirką. Tikriausiai ateityje eisim, bet tikrai ne į šitą "Geriausią žemėje šou!"

Svečių kupinas savaitgalis

Šį savaitgalį kaip reta daug apsilankė pas mus draugų.
Svečių susilaukėm ir šeštadienio vakarą ir sekmadienį. Vakar apsilankė Aušros draugė Valdonė su savo vyru Aurimu. Išsėdėjom ilgą vakarą dalindamiesi gyvenimo vingiais. Abu svečiai daktarai ir dirba Rush ligoninėje ilgas valandas. Laisvas savaitgalis ir bendrai laisvas laikas jiems reta prabanga. Valdonės 18-metis sūnus, Gediminas, pasimirė prieš savaite - tai nuotaikos nebuvo labai skaidrios. Tačiau gyvenimas yra gyvenimas ir judam pirmyn! Aurimas, pasirodo, mėgsta paspaudinėt fotoaparato mygtukus. Kaip mat pristatėm jį prie aparato ir jis papyškino žavių vaizdelių...

Šiandien atvyko kita Aušros draugė Jūratė su 10-mete dukrele Ramona. Atvežė skanaus lenkiško pūstos varškės pyrago ir Nagliukui vyšnių šokolado. Tai gardu!
Pasisėdėjom pasikalbėjom ir moteriškės su vaikiukais išvažiavo į Naperville Childrens Museum. Tai vaikams sirtas muziejus, kur pridaryta įvairiausių užsiėmimų mažyliams ir didesniems vaikams. Galima kalti, pūsti didžiulius oro burbulus, karstytis po pastogėje pastatytus namelius ir palubio takelius, ir panašiai. Naglis tą vietą labai mėgsta ir kai tik turi progą, visuomet mielai ten važiuja pažaisti.



Vakar ryte Nagliukas vėl žaidė futiką su savo draugu Rick. Šį kartą keliavo tik su mamyte Aušryte ir kalbos pasklido, kad pagaliau pradėjo žaisti futiką, o ne tik paprastai siųst kaip bitės įgelti!

Planuose ateinantį savaitgalį cirkas. Nagliukas dar nė karto nematęs tai jam turėtų būt labai smagu. Ringling Bros. and Barnum & Bailey - tai tikriausiai didžiausias cirkas visam pasauly. Veiksmas vykste net trijuose maniežuose: daug gyvulių, akrobatų, klaunų ir daug daug vyksmo!

Nagliukas šiek tiek sirguliuoja

Užvakar su Nagliuku apsilankėm pas jo mėgiamiausią daktarę Annika Gaye. Ji iš Belgijos, todėl labai patinka ir Aušrytei. Aušrytė, mat, pas mus didžiulė Europos gerbėja ir labai didžiuojasi iš ten kilus.

Taigi, nukeliavom pas daktarę ir ji Nagliuką patikrino. O bėdos tokios, kad Nagliukas vis gargaliuoja. Pakosti pakrioksi ... nustoja kuriam laikui, bet apsisukęs vėl grįžta prie savo. Jau pernai jam diagnozavo nealerginę asmą, bet sakė, kad tokio amžiaus vaikam šita liga neišsivysto į tikrą asmą. Per vasarą Naglis laikėsi gerai, bet vos tik sugrįžo į darželį po močiutės Reginos sezono, tuoj pasigavo kažkokių vabaliukų. Dabar atėjus šalčiam vėl pradėjo priepuoliais kosėt.


Jau pernai jam daktarė išrašė kvėpuojamų vaistų, bet baigiantis sezonui jis kosėt nustojo, nelabai mėgo kvėpuot - tai mes taip ir palikom. Dabar reikia šitą zarazą čiupt už ragų kaip reikiant todėl Nagliukas žiūrėdamas savo mėgiamiausius filmukus daro dūmą ir prisimena dėdę Gediminą. Deja, dėdės Gedimino ?diūma? ne sveikatai pakelt, o jai žlugdyt skirta...

Šiandien atėjo užsakytas elektrinis oro filtras ir jį kaipmat į pečių įkišom. Žiūrėsim, ar kąnors pakeis...

Šiandien Nagliukas lankė jau trečią plaukimo pamokėlę ir pirmą kartą pats vienas be niekeno pagalbos plaukė! Dar su ?makaronais?, bet šį kartą jau niekas jo rankytėmis nelaikė ir peplaukė per du plaukimo baseino takelius rankytėmis ir kojytėmis mosikuodamas. Pažanga labai aiški -- tik gaila, kad ateinančią savaitę čia šventės ir vėl reikės savaitę laukt, kol galės toliau gludinti įgūdžius.

Antra spardymo pamoka

Šiandien Nagliukas dar kartą ėjo spardyt kamuolio su draugais. Šį kartą grupė buvo kur kas didesnė ir kartu su berniukais žaidė mažytės mergytės. Deja, su Nagliuku vėl kartu buvo išdykėlis Rick. Tas pats per tą patį: arba vienas arba kitas vis ką nors išsigalvoja ir dažniausiai ne tai, ką reikia daryt, o ką nors visiškai į kitą pusę. Taip per visą valandą--arba Naglis paskui Rick arba Rick paskui Naglį. Kitiems vaikams netrugdo, mokytojas nepriekaištauja, tik gaila, kad nieko doro neišmoksta nei fotbole nei bendrai apie drausmę, komandą ar sportiškumą...

Plaukimo pamokėlš teko praleisti dėl laidotuvių. Ateinantį ketvirtadienį vėl pulsim į vandenį.

Šiaip savaitė buvo gan šalta ir kas vakrą jau leisdavom elektrinį pečiuką, bet dar nejungėm dujų. Kalbos sklinda, kad dujos brangs daugiau negu dvigubai, tai kolkas dar viso namo nešildom. Lauke temperatūra nakčia žemiau nulio dar nekrito, bet nebetoli. Tai užsidarom savo kambary, užsikuriam žibalinį pečiuką ir miegam pūkine kaldra apsikloję. Bėdos tik tokios, kad Nagliukas vartosi kaip pasiutęs. Jis vietoje nenustinga ir besisukdamas vis nusikloja! Šiandien internete nusipirkom Aeriale firmos elektrinį oro filtrą ir dėsim į didyjį pečių, bei kursim kaip reikiant. Dabar šiuos žodžius berašant lauke 60 F laipsnių, tai šilumos leist kaip ir nereikia. Rytoj žadėjo dar šilčiau--gal sulauksim, kol ateis filtras.

Gedulo vakaras

Užvakar ligoninėje mirė Aušros draugės, Dr. Valdonės, sūnus Gediminas. Jį vos per pusmetį nuo diagnozės nusinešė negailestingas vėžys. Vakar vakare visi tryse važiavom atiduoti paskutinę pagarbą į šiaurvakarinį Čikagos priemiestį--Niles. Šiandien Aušra važiuoja į laidotuves.

Ilsėkis ramybėje, Gediminai.

Futbolo žvaigždė kyla

Dar vienas naujas Nagliuko užsiėmimas--šiandien pradėjom lankyti ir futbolo pamokėles. Šeštadieniais anksti ryte kas savaitę eisim tobulinti spardymo įgūdžius į po stogu gražiai įrengtą aikštę. Klasėje kartu su Nagliuku yra ir jo geriausias draugas iš darželio vardu Rick. Pirma pamoka pasibaigė tuo, kad jie dviese tik lakstė po visą lauką ir spiegė be sustojimo. Kartais paspirdavo kamuolį, bet visumoje fotbolas jiems nelabai daug rūpėjo. Naglis gan gerai jau moka spirt tik dar nelabai susigaudo į kurią pusę ir kame esmė. Spirt svarbiausia, o kur tai išsiaiškinsim paskui. Mokytojai visai nieko--prigalvota įvairiausių žaidimų su turiniu, kuris mažiem vaikam tinka. Pavyzdžiui, pristatė ant dirbtinos žolės kūgelių ir vaikam pripasakojo, kad čia miškas ir jie su kamuoliu turi per tą mišką pereit medžių nenugriovę. Smagu! Bet dar smagiau mišką perėjus tuos medžius savo pačių mažytėmis kojytėmis išspardyt. To gero mokinti nereikėjo visiškai! Visą valandą palakstęs Nagliukas gerokai išvargo suprakaitavo ir išalko. Parėjęs namo kirto valgyt ir pogulio nuėjo per daug nesipriešindamas. Tikimės, kad su laiku daugiau susigaudys, kas per žvėris tas futbolas ir išmoks komandos esmę, įsigis kordinacijos ir šiaip palaikys gerą ūpą bei svaikatą.

Haris Amerikonas

Nuo 2005-ųjų lapkričio 1-os dienos Haris tapo pilnateisiu JAV nuolatiniu gyventoju. Pokalbiui su JAV imigracijos tarnyba nuėjom visi trise: Aušra, Haris ir Nagliukas. Priėmė, kaip nebūtų keista, labai greitai tvarkingai ir be jokių eilių. Taip pat ir pokalbio vedėja buvo labai mandagi paslaugi ir draugiška. Viskas praėjo kaip sviestu patepta--pora klausimų, apie 10 minučių pokalbių ir iki pasimatymo. Palinkėjo daug sėkmės ir išleido su šypsena ant lūpų! Taigi, beveik amerikonas...

Nagliukas Plaukiukas

Nuo šios dienos Nagliukas pradeda plaukimo pamokas vietiniame Naperville YMCA! Kad ir prisibijojo jis vandens nuo tos nelemtos dienos Wisconsin valstijoje, kai vos metukų sulaukęs įkrito nuo liepto atbulas į ežerą, mūsų šaunuolis kišo lūpytes ir nosį vandenin, pūtė oro burbulus, šokinėjo, kojom ir rankom pliūškavo ir davėsi iš visų jėgų. Tikimės, kad bus đaunus plaukikas ir daugiau vandens nebebijos! Svarbiausia, kad labai labai smagu!!!

Čia daugiau nuotraukyčių.

Pradžia

Sveiki mielieji!

Šiandien pradėsim mūsų šeimos blogą-kitaip sakant su jumis visais dalinsimės savo nuotykiais, džiaugsmais, nuoskaudomis ir šiaip kasdienybe. Štai, pradžiai, kaip mes atrodėme maždaug prieš savaitę. Pasipuošę draugo vestuvių proga prašmatniam viešbutyje Iowa valstijos Davenport miestelyje visi tryse ruošiamės baliui.Spaust čia ir bus daugiau nuotraukų

Nuo tos dienos jau praėjo kelios savaitės ir per tą laiką atšventėm Amerikoniškąją Halloween šventę, kurios metu Nagliukas pasirodė Batman pavidalu. Štai dar kelios nuotraukytės. Nagliukui Batman labai patinka, bet paskutiniu metu nauju ūavesiu tampa kitas didvyris--Zoro. Aplankėme Legend of Zoro filmą, kuris Nagliukui labai patiko. Tada dar išnuomavom Mask of Zoro, kurį jau sąžiningai peržiūrėjo bent kelis kartus ... kitaip sakant, Nagliukas nuotykių ir įspūdžių nestokoja.

Aš, Haris, pažengiau dar vieną mažą žingsnį link daktarato baigimo. Pabaigiau statistikos egzaminą ir dabar laukiu kol praneš, kaip pavyko: ar pakankamai gero lygio ir ar priims. Tada toliau.

Aušra įdėjus daug pastangų gerai pasiruošt pagaliau išsilaikė LSAT egzaminą, tad dabar laukiam ir jos rezultatų.