
Taigi, Nagliukas linksmai atšventė savo 4-tąjį ir prisirinkęs visą kruvą žaislų beveik visą dieną nenorėjo eiti į parduotuvę. Čia tai pasiekimas, nes dažniausiai jis prašo naujų pirkinių kasdien. Baliukas praėjo labai smagiai, nes buvo atėję daug Naglio bendraamžių: grupiokai Michele ir Daniel. Rachel, Rick ir John iš seno darželio, kaimynai Olivia, Caroline, ir Allison ir mano draugės Magdos dukrelė Maya. Namas šiek tiek nukentėjo, bet visi smagiai pabaliavojom. Aušra prisiekinėjo daugiau balių namuose nekelti, nes tenka ruoštis visą dieną ir paskui dar kitą tvarkytis. Taip kad per dažnai - tikrai negerai.
Sekmadienį po gimtadienio išdundėjom į rytinę Michigan ežero pusę South Haven miestuką, kur mūsų draugė Inga mus pakvietė pas savo draugės draugą į svečius. Labai graži vietą, gan įdomūs žmonės, graži gamta ir puikiai praleista diena. Privalgėm šašlykų, pasivaikščiojom paaežere, pažaidėm visokiausių žaidimų ir šiaip paildėjom. Planavom pasilikti ten iki pirmadinio vakaro, bet kažkaip kompanija išsisklaidė, tai patraukėm namo ir mes. Dviejų valandų kelionė prailgo, kadangi vos išvažiavus prapliupo lietus ir pliekė beveik iki pat namų. Negerai padarėm - reikėjo pasilikti viešbutyje ir parvažiuoti iš ryto, bet ką padarysi...

Vakar, šeštadienį, su Nagliuku pasikalbinom jo draugą John ir nulėkėm į Brookfield zoologijos sodą. Ilgokai jau ten nebuvę ir pamatėm daug naujų dalyku. Įspūdingiausias buvo Australijos vaisinių šikšnosparnių narvas. Tie šikšnosparniai gerai įmitusios katės dydžio ir kabo tiesiai virš lankytojų galvų be jokios pertvaros. Tikriausiai jie visai nepavojingi, nes kitaip neleistų lankytojų vidun į narvą. Nagliukas perskaitė knygoj apie kukurūzinę gyvatę ir dabar karts nuo karto kalba, kad norėtų ją prisijaukinti. Viename iš namelių (pelkė) buvo vienintelė gyvatė ir pasitaikė būtent kukurūzų - smagu buvo pamatyt tikrą, o ne iš paveiksliuko.
O šiaip visą savaitgalį užbaiginėjau jau prieš pusmetį priduotą egzaminą, kuris pagaliau sugrįžo su pastabom. Sekmadienį teištrūkom porai valandų prie Rice ežero pasivaikščiot su šeima. Mes ten jau porą karų bandėm nueit, bet tai šis tai tas vis sustabdydavo. Ši kartą nusigavom, bet ten nieko ypatingo nepamatėm: nuo ežero matosi parduotuvės, girdisi keliu lekiančios mašinos ir pats ežeras labai molėtas ir visiškai plikas. Apsukom mažą pusratį ir atgal takeliu į mišką. Nagliuką užpuolė erkės net dvi, bet laiku pagavom tai nespėjo net įsisiurbt... Tada namo ir ruošiamės naujai darbo savaitei.