sekmadienis, balandžio 23, 2006

Nagliui jau 4!

Vai tai tai, kaip bėga laikas ir kaip sunku prisiversti kiekvieną savaitgalį ką nors į visatos tinklus paleisti per internetą. Ypatingai sunku, nes nesulaukiam jokio atsiliepimo ir bendravimas (kuris ir taip jau yra sunkus per tinklapį) jaučiasi labai vienašališkas. Kyla mintys pabaigt, nes nežinia ar kam rūpi...

Taigi, Nagliukas linksmai atšventė savo 4-tąjį ir prisirinkęs visą kruvą žaislų beveik visą dieną nenorėjo eiti į parduotuvę. Čia tai pasiekimas, nes dažniausiai jis prašo naujų pirkinių kasdien. Baliukas praėjo labai smagiai, nes buvo atėję daug Naglio bendraamžių: grupiokai Michele ir Daniel. Rachel, Rick ir John iš seno darželio, kaimynai Olivia, Caroline, ir Allison ir mano draugės Magdos dukrelė Maya. Namas šiek tiek nukentėjo, bet visi smagiai pabaliavojom. Aušra prisiekinėjo daugiau balių namuose nekelti, nes tenka ruoštis visą dieną ir paskui dar kitą tvarkytis. Taip kad per dažnai - tikrai negerai.

Sekmadienį po gimtadienio išdundėjom į rytinę Michigan ežero pusę South Haven miestuką, kur mūsų draugė Inga mus pakvietė pas savo draugės draugą į svečius. Labai graži vietą, gan įdomūs žmonės, graži gamta ir puikiai praleista diena. Privalgėm šašlykų, pasivaikščiojom paaežere, pažaidėm visokiausių žaidimų ir šiaip paildėjom. Planavom pasilikti ten iki pirmadinio vakaro, bet kažkaip kompanija išsisklaidė, tai patraukėm namo ir mes. Dviejų valandų kelionė prailgo, kadangi vos išvažiavus prapliupo lietus ir pliekė beveik iki pat namų. Negerai padarėm - reikėjo pasilikti viešbutyje ir parvažiuoti iš ryto, bet ką padarysi...

Pirmadienį išsiruošėm ilgai kelionei aplink kaimynystės ežerą vardu Silver Lake. Netikėtai malonus pasivaikščiojimas. Aplink šitą draustinuką apeitei apie 3 kilometrai ir ėjom didelę kelio dalį akmenuota pakrante. Nagliukui mažom kojytėm sunku ir painu ant didelių akmenų, bet jis didvyriškai atžingsniavo visą kalią ir dar aplinkui kiekvieną balą apibėgo kelis kartus. Ten tikrai dar grįšim ne kartą.

Vakar, šeštadienį, su Nagliuku pasikalbinom jo draugą John ir nulėkėm į Brookfield zoologijos sodą. Ilgokai jau ten nebuvę ir pamatėm daug naujų dalyku. Įspūdingiausias buvo Australijos vaisinių šikšnosparnių narvas. Tie šikšnosparniai gerai įmitusios katės dydžio ir kabo tiesiai virš lankytojų galvų be jokios pertvaros. Tikriausiai jie visai nepavojingi, nes kitaip neleistų lankytojų vidun į narvą. Nagliukas perskaitė knygoj apie kukurūzinę gyvatę ir dabar karts nuo karto kalba, kad norėtų ją prisijaukinti. Viename iš namelių (pelkė) buvo vienintelė gyvatė ir pasitaikė būtent kukurūzų - smagu buvo pamatyt tikrą, o ne iš paveiksliuko.

O šiaip visą savaitgalį užbaiginėjau jau prieš pusmetį priduotą egzaminą, kuris pagaliau sugrįžo su pastabom. Sekmadienį teištrūkom porai valandų prie Rice ežero pasivaikščiot su šeima. Mes ten jau porą karų bandėm nueit, bet tai šis tai tas vis sustabdydavo. Ši kartą nusigavom, bet ten nieko ypatingo nepamatėm: nuo ežero matosi parduotuvės, girdisi keliu lekiančios mašinos ir pats ežeras labai molėtas ir visiškai plikas. Apsukom mažą pusratį ir atgal takeliu į mišką. Nagliuką užpuolė erkės net dvi, bet laiku pagavom tai nespėjo net įsisiurbt... Tada namo ir ruošiamės naujai darbo savaitei.

šeštadienis, balandžio 01, 2006

Melagių diena

Lietuvoj šitą dieną krėsdavom daug pokštų, bet nors Amerikoj ji taip pat žinoma, kažkaip žmonės čia per daug tuo neužsiima.

Vakare mūsų nauji pažįstami suruošė puotą. La Grange miestelyje vyko vyno mūgė, tai jie susikvietė visus savo pažįstamus po tos mūgės pas save į svečius. Tai bent gera mintis--žmonės jau bus prisiurbę ir gerai nusiteikę. Uždėk jiems muzikos ir baliukas bus kuo puikiausias! Ramunė ir Linas Kelečiai gyvena vos ne pačiam La Grange centre dar 1889 metais statytame name. Koks skirtumas! Mūsų namas platus ir žemom lubom. Pas juos atvirkščiai: lubos aukštos, bet kambariai ankštesni. Šiaip, labai gražus namas ir gražiai viduje sutvarkytas. Šeimininkai parūpino nemažai vyno, svečiai nemažai pripirko ir atnešė, visą vakarą garsiai liejosi muzika ir gausiai ant stalo buvo pridėta vaišių. Šeimininkai net pasamdė berniuką vaikam prižiūrėt, kad suaugusieji galėtų kaip reikiant padūkt ir nereikėtų paskui savo mažylius lakstyt. Puiki mintis, nes mažieji visai niekam netrukdė visą vakarą. Susipažinom su gera saują įdomių tarybukų, kurie jau ilgiau ar trumpiau čia gyvena. Sutikom ir Kęstutį su jo žmona menininke, kurie iš Leono ir Regino pirko rėminimo biznį. Aušra išklausė skundus dėl nepasisekusio pirkinio. Truputėlę keista, kad moteriškė nenorėjo prisiimti atsakomybės už savo klaidas. Jos vyras prikandęs lūpą tylėjo...

Sekmadienį tvarkėm kiemą, kuriame prisnigta šakų nuo didžiulių medžių, kurie supa mūsų plotą. Juos sugrėbus reikėjo patrešti pavasarinėm trašom žolę. Gausiai sudygo mūsų su Nagliuku sodintos tulpės ir už poros savaičių gausit gražių ir spalvingų nuotraukų! Kol Aušra važiavo pas savo lietuvišką draugę apsikirpt, mes su Nagliuku suvažinėjom į kaiminystės ūkinių prekių parduotuvę trašų. Naglis važiavo savo dviratuku. Iki parduotuvės apie kilometras ir jis sąžningai mažom kojytėm atmynė tą nuotolį. Praeitą savaitę keletą kartų krito ir užsigavo kelią, tai paskutiniu metu vengė dviračio ir labai prašė, kad jį ant posūkių palaikyčiau. Ši kelionė jam pasitikėjimą savimi atstatė. Pirmadienį vėl važiavom paimti filmuko iš Blockbuster, kuris yra už 1.5 kilometro. Naglis visus tris kilometrus atmynė įveikdamas visus kalnus ir nuokalnes. Kartą apsivertė, bet sukando dantis ir išdidžiai pareiškė: "Aš nukritau, atsistojau ir važiuosiu toliau!"

Sekmadienį po pietų su Nagiuku nuvažiavom į Air Classics Museum, kuris yra Aurora, IL už kokių 20 mylių. Tai bent nesusipratimas: nuvažiavom, o pasirodo, kad reikia apsilankymą iš anksto planuoti, nes šiaip muziejus uždarytas ir įleidžia tik iš anksto susitarus. Bet nesvarbu. Muziejus - tai tik keletas lėktuvų ir malūnsparnių aerouoste. Su leidimu tikriausiai galima įlipti ir į vidų, bet mums ir taip užteko pasivaikščiot ir pažioplinėt.